Šiuo metu numatyta, kad Seimo, Europos Parlamento nariai turi teisinę neliečiamybę, o tai reiškia, kad juos, nepanaikinus imuniteto, patraukti baudžiamojon atsakomybėn negalima, o vykdant ikiteisminius ar kriminalinės žvalgybos tyrimus, apklausti minėtus pareigūnus negalima. Vykdyti kriminalinius tyrimus prieš prezidentą taip pat nėra galima.
Parlamentaras, partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas, Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos narys Remigijus Žemaitaitis keisti Korupcijos prevencijos įstatymą, numatant, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) rinktų ir teiktų informaciją ne tik apie asmenis, siekiančius eiti ar einančius pareigas valstybės ar savivaldybės įmonėje, bet ir apie tiesiogiai renkamus tautos atstovus, tai yra Lietuvos prezidentą, Seimo narius, Europos Parlamento narius, merus bei į minėtas pareigas pretenduojančius asmenis. Be to, parlamentaras siūlo STT surinktą informaciją apie tautos renkamus asmenis viešinti.
„Tvarkietis“ portalui tv3.lt pasakojo, kad inicijuoti šias įstatymo pataisas privertė pastaruoju metu Lietuvoje ne kartą nuskambėję vadinamieji slaptų pažymų ar juodųjų sąrašų skandalai, kai užimti tam tikrus valdžios postus asmenims užkirsdavo kelią kriminalinės žvalgybos metu specialiųjų tarnybų surinkta neigiama informacija apie juos. Kone didžiausią rezonansą viešojoje erdvėje turėjo juodojo viceministrų sąrašo skandalas, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė turinti STT pažymą, kurioje nurodomos esą įtartinomis veiklomis užsiimančių viceministrų pavardės, ir pasiūlė Vyriausybei apsivalyti.
„Paskutiniu metu buvo absurdas nuskambėjęs su tomis pažymomis, kad kas kaip nori, taip tas pažymas pildo, kam nori, tas taip ir vertina ir gaunasi taip, kad vicemerai, viceministrai ir kiti šiandien net negali užimti savo pareigų, nes net kalėjimui netinkami jie.
Tai yra kažkoks absurdas. Aišku, gal todėl, kad mes stipriai žengiame į prorusišką, putinišką valdymą, kai viskas remiasi į specialiąsias tarnybas ir specialiųjų tarnybų pažymomis, tai yra tampame pilnateise policine valstybe. Aš manau, kad dar metai ar du ir papulsime į tą patį sąrašą, į kurį patenka Baltarusija, Šiaurės Korėja, Kazachstanas ar Armėnija“, – savo poziciją pristatė R. Žemaitaitis.
Nori padėti tašką
Kaip teigė R. Žemaitaitis, jei jau kriminalinė žvalgyba yra vykdoma viceministrų ir kitų valstybės institucijų atstovų atžvilgiu ir surinkta informacija pateikiama jų vadovams, tai tautos išrinktieji – prezidentas, Seimo ir Europos parlamento nariai, merai – neturėtų būti išimtis.
„Kaip ir siekėme masiško turto ir pajamų deklaravimo, tai pradėkime masišką sekimą. Jeigu, grubiai tariant, per metus 83 tūkstančiais atvejų kardomąja priemone leidžiamas pasiklausymas, tai reiškia, kad kas ketvirtas žmogus Lietuvoje yra pasiklausomas. Tai kas nėra pasiklausomi? Bomžai, valkatos ir dar kokie asocialūs asmenys, tai gal pagal tą įstatymą visus pradėkime – ir Seimo narius, ir merus, ir kitus – asmenis sekti?“, – svarstė Seimo narys.
„Tvarkietis“ aiškino, jog apie galimus aukščiausių valstybės pareigūnų įtartinas veiklas ar nuodėmes nuolat kalbama, tačiau tai iš esmės nėra nei patvirtinama, nei paneigiama. R. Žemaitaitis akcentavo, kad STT surinktos informacijos paviešinimas tokiose istorijose padėtų tašką.
„Jeigu sako, kad Seimo narys R. Žemaitaitis yra korumpuotas, įtariamas kažkokioje byloje ar įtariamas prastūmęs vieną ar kitą įstatymą, kuris susijęs, Dievas žino, su kažkuo, tai tegul deda į viešumą ir tas Seimo narys R. Žemaitaitis tegul aiškinasi, ar taip yra iš tikrųjų. O mes tai sužinome gal po kokių trijų ar keturių metų.
Lygiai taip pat ir prezidentė. Dabar įtariama, kad „Snoro“ banką ji asmeniškai subankrotino. Kalbų yra šimtas spaudoje. Tai, pavyzdžiui, teiktų informaciją, kiek ji susijusi su užsienio bankais, kiek darė jai spaudimą, gal ten V. Vasiliauskas darė jai spaudimą. Ta informacija turėtų būti viešai pateikiama, o tai dabar kažkas po antklode šneka“, – kalbėjo parlamentaras.
Be to, R. Žemaitaičio teigimu, kriminalinės žvalgybos metu surinktos informacijos viešinimas padėtų užkirsti kelią dvigubų standartų politikams taikymui.
„Pavyzdžiui, Gintautas Paluckas. Nuteistas korupcijos byloje už piktnaudžiavimą ir kažkodėl jam taikomi dvigubi standartai, nes yra paskiriamas vicemeru. Niekaip nesuprantu, tai kodėl V. Vigelis negali tapti viceministru, kuris jokioje baudžiamojoje byloje nebuvo nuteistas, bet tiesiog kažką žiniasklaida parašė kažką“, – komentavo „tvarkietis“.
Ragina nesukelti chaoso
Seimo Teisės departamento išvadose nurodoma, kad siūlymas įpareigoti STT surinkti informaciją apie prezidentą, Seimo ir Europos Parlamento narius, merus ir ją viešinti prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos bei Baudžiamajame kodekse nustatytam ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumo principams.
Minėtoms išvadoms jau pritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK). Komiteto pirmininko pavaduotojas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Stasys Šedbaras portalui tv3.lt aiškino niekaip neįsivaizduojantis, kaip galima būtų įgyvendinti R. Žemaitaičio siūlymą.
„Kai yra skiriamas ministras ar kitas pareigūnas, tai pretenduoja vienas, du, trys žmonės į vieną vietą. Jų nėra daug. O dabar, jeigu peržiūrėtume visų partijų sąrašus, o partijų nemažai dalyvauja, kai kurios jų praeina barjerą, o kai kurios nepraeina, čia gi ir sąrašiniai ir vienmandatininkai, tai praktiškai neįmanoma pateikti tiek informacijos arba ji bus skubota.
Operatyvinė informaciją arba kriminalinės žvalgybos informaciją, populiariai vadinamą pletkais, reikia vertinti kartu su kitais duomenimis. Jeigu tai yra koks nors perspektyvus tyrimas, tai kriminalinės žvalgybos informacija turi būti ištirta baudžiamojo proceso numatyta tvarka, tai paprastai tokia informacija, kurią gauna asmenys, skiriantys pareigūnus, nėra viešinama“, – aiškino S. Šedbaras.
Pasak TTK pirmininko pavaduotojo, pritarus siūlymui, kad STT surinkta informacija apie tautos išrinktuosius būtų viešinama, valstybėje galėtų kilti tikras chaosas.
„Tai čia tų pažymų tiek pradėtų klaidžioti po valstybę... Tai būtų chaosas. [...] Paskui tie žmonės užsibylinėtų su valstybe. Neteko man girdėti, kad kur nors taip būtų. Jeigu žmogus būtų išrinktas ir būtų kažkas ne taip, tai yra Konstitucijoje numatytos apkaltos galimybės ir tokiu atveju galima atsisveikinti su nedorais politikais“, – aiškino TTK pirmininko pavaduotojas.
Panašią nuomonę apie R. Žemaitaičio idėją kriminalinę žvalgybą taikyti ir tautos išrinktiesiems pateikė ir buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus.
„Taip negali būti. Tada automatiškai atsirastų didžiulė erdvė piktnaudžiavimui, nes visada vyksta politinė kova, politinė konkurencija. [...] Žinoma, kad būtų chaosas, būtų savivalė, pradėtų paprasčiausiai kompromatus vieni prieš kitus kišti“, – portalui tv3.lt sakė M. Laurinkus, pridurdamas, jog neturėtų būti specialiai nustatinėjami tam tikras pareigas užimantys asmenys, kurie turėtų būti sekami.
Anot buvusio VSD vadovo, nepaisant to, kad tautos išrinktieji turi neliečiamybę, iš esmės jie gali atsidurti kriminalinės žvalgybos tyrimo taikinyje, taigi jaustis neliečiami negali.
„Jeigu tiriant ten pasitaiko, atsiskleidžia, kad dalyvauja šitame procese aukščiausi valdžios atstovai, tai ką jau padarysi, reikia rinkti informaciją, ji privalo būti renkama“, – pažymėjo M. Laurinkus.
