Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2011 m. vasarį buvo minus 24. Pernai tokiu pat metu rodiklis buvo dvigubai blogesnis.
Šį mėnesį gyventojai truputį optimistiškiau vertino bedarbių skaičiaus pokyčius ir savo galimybes bent kiek sutaupyti per artimiausius metus, bet šie pokyčiai buvo tokie maži, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginti su sausio mėnesiu, nepasikeitė, praneša Statistikos departamentas.
5 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 56 proc. – kad pablogėjo, 39 proc. manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė. Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius metus, 15 proc. gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, 31 proc. manė, kad finansinė padėtis pablogės. Kiek daugiau nei pusė gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 68 proc. gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pablogėjo, 8 proc. – kad pagerėjo, 24 proc. – kad nepasikeitė.
Vasarį 23 proc. gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius metus truputį pagerės, 37 proc. prognozavo pablogėjimą ir tiek pat jų teigė, kad padėtis išliks tokia pati.
Kiek daugiau nei dešimtadalis gyventojų tikėjosi bedarbių skaičių mažėsiant, daugiau nei pusė prognozavo tolesnį bedarbių skaičiaus augimą, iš jų 12 procentų – reikšmingą bedarbių skaičiaus padidėjimą.
Savo galimybes bent kiek sutaupyti gyventojai vertino šiek tiek optimistiškiau nei sausį. Gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti dalis padidėjo 1 procentiniu punktu, tiek pat sumažėjo visiškai nesitikinčių sutaupyti gyventojų dalis.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime skyrėsi 1 procentiniu punktu: mieste jis buvo minus 23, kaime – minus 24. Palyginti su sausiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė, kaime – padidėjo 2 punktais. Kaimo gyventojai šiek tiek optimistiškiau vertino savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas ir prognozavo bedarbių skaičių mažėsiant.
Per metus, palyginti su 2010-aisiais, vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 16 procentinių punktų. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus augimą, dalis sumažėjo nuo 84 iki 52 procentų, tačiau padaugėjo gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius išliks nepakitęs.
Statistikos departamento duomenimis, gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties blogėjimą, per metus sumažėjo nuo 50 iki 37 procentų, tačiau tik du trečdaliai iš pakeitusiųjų nuomonę tapo optimistais: gyventojų, besitikinčių ekonominės padėties gerėjimo, dalis padidėjo nuo 14 iki 23 procentų. Likusieji manė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui įtakos turėjo ir optimistiškesnės nei prieš metus namų ūkio finansinės padėties prognozės.
Vartotojų nuomonių tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga. Tyrimas atliekamas apklausiant 1200 atsitiktinai iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro atrinktų respondentų.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – tai teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimą ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis.
