Lietuvos kariuomenės (LK) Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Vyriausiasis puskarininkis, seržantas majoras Rolandas Adžgauskas teigia, kad LK vadovaujasi kiek kitokiais principais, kai komplektuoja išgyvenimo kuprinę. Ekipuotės priklauso nuo karinio vieneto standarto, užduoties pobūdžio ir jos trukmės.
Atakos ir ne visos kovinės ekipuotės kuprinės yra labiau skirtos labiau trumpesniam laikui (keletui dienų), kurios susideda iš priskirto ginklo kariui ir priedų, dėklų dūminei ir rankinei granatoms, dujokaukės, liemenės, pirmosios pagalbos paketo ir paprastų navigacijos priemonių, tokių kaip kompasas. Dalis karinės ekipuotės be atakai skirtų daiktų turi dar ir individualų komplektą, kuris apsaugo nuo cheminio ginklo.
Visa kovinė ir žygio ekipuotės be minėtų daiktų turi maisto atsargų, papildomų drabužių ar medicinos priemonių. Į tokias kuprines įsidedami rūbai šaltesniam orui, spiritas, įrankiai maisto gaminimui ir papildomos higienos priemonės.
KASP seržantas majoras teigia, kad civiliams visų pirma reikia pasirūpinti vandens ir ilgai negendančio maisto atsargomis, telefonu, svarbiais asmens dokumentais, pinigais. Taip pat vertėtų su savimi pasiimti ne tik šiltų drabužių, bet ir cigarečių, nes tai gali būti puiki mainų priemonė.
Tačiau KASP Vyriausiasis karininkas įspėja neperkrauti išgyvenimo kuprinės nereikalingais daiktais, nes ji turi būti praktiška ir pritaikyta išgyventi ekstremaliomis sąlygomis. Todėl, R. Adžgausko nuomone, reikėtų vengti didelio kiekio grynųjų, nes karo metu valstybės dažnai išgyvena krizes ir todėl pinigai praranda vertę. Per daug drabužių gali užimti per daug vietos kuprinėje, kurios talpa yra ribota, todėl geriau yra pasiimti tuos rūbus, kurie gali apsaugoti nuo įvairių oro sąlygų.
Seržantas majoras pastebėjo, kad pastaruoju metu vis didesnis dėmesys visuomenėje yra skiriamas pasiruošimui dienai X. Kaip vieną iš priežasčių A. Adžgauskas įvardija žmonių supratimą, kad karo veiksmai priklauso ne nuo jų pažiūrų ir reikia suprasti, kokiu laiku gyvename.
„Kai žinoma, ką veikti ištikus krizei, tada mažiau panikuojama. Tiesiog eini ir darai, kaip esi pasiruošęs“, – teigė KASP Vyriausiasis puskarininkis.
Grėsmės skatina žmones ruoštis blogiausiam
kalbinti žmonės atvirai pasakoja, ar jaučia nerimą dėl galimos karo grėsmės. Ekonomikos studentas Aurimas tikina, kad jis vis dažniau susiduria su nežinomybe, kas pasaulyje gali įvykti netolimoje ateityje. Mintys apie galimą dieną X studentui prasidėjo nuo pat karo Ukrainoje pradžios.
„Dauguma mūsų karo nėra matę ir nesuvokia, kaip jis vyksta. Praktiškai kiekvienas iš mūsų tik filmuose arba per žinias yra matęs sugriautus miestus“, – sakė Aurimas.
Aurimas, kaip ir daugelis žmonių, pasiimtų maisto atsargų ir pačius būtiniausius daiktus, kaip telefonas ir asmens dokumentai, bet jis užsiminė ir apie psichologinį aspektą. Jo manymu, reikėtų pasiimti ir sentimentalią vertę turintį daiktą, nes karo metu yra žymiai sunkiau atsilaikyti morališkai.
O filologijos studentė Rugilė į savo kuprinę visų pirma susidėtų telefoną, miegmaišį ir pirmosios pagalbos reikmenis. Išvardintus daiktus studentė paminėjo kaip vienus iš svarbiausių ir išskyrė medicinos reikmenų svarbą, nes gebėjimas suteikti pirmąją pagalbą yra vienas iš svarbiausių veiksmų, kuriuos vertėtų mokėti.
Rugilė taip pat nerimauja dėl situacijos pasaulyje, tačiau ji neketina palikti Lietuvos. Kilus kariniam konfliktui, merginos sprendimas priklausytų nuo šeimos, bet ginklo neišdrįstų imti.
„Pati ginklo neimčiau, nes neturiu tam įgūdžių, tad mėginčiau būti naudinga taip, kaip galėčiau. Pavyzdžiui, galėčiau rinkti finansinę paramą arba jeigu tektų persikelti kitur, skleisti žinias nuotoliu“, – kalbėjo Rugilė.
Teksto autorius: praktiką atliekantis Gintas Leišys.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
