Praėjusią savaitę EK pasiūlė pertvarkyti ES prieglobsčio suteikimo taisykles, kurios turėtų padėti tolygiau paskirstyti šalims atsakomybę už į Europą plūstančius migrantus. Kaip siūlo EK, ES narės, atsisakančios priglausti pabėgėlius, turėtų mokėti kompensacijas, tai yra solidarumo su valstybėmis, kurios priima pabėgėlius, mokesčius. Teigiama, jog už viena nepriimtą prieglobsčio prašytoją tektų mokėti 250 tūkst. Eur.
Ragina neskaldyti ES vienybės
Darbo partijos pirmininkas, europarlamentaras Valentinas Mazuronis tv3.lt teigė, jog tokius EK siūlymus dėl pabėgėlių krizės sprendimo vertina kategoriškai neigiamai.
„Kaip europarlamentas aš nesuprantu, kas dirba Europos Komisijoje ir kas įtakoja, kad ji pateikinėtų siūlymus, kurie yra kenksmingi Europos Sąjungai, kurie griauna Europos Sąjungą, kurie stiprina euroskeptines jėgas, norinčias sugriauti Europos Sąjungą. Kas čia vyksta? Tokie siūlymai, kuriuos dabar pasiūlė Europos Komisija, mano nuomone, yra kaip balzamo lašai euroskeptikams.
Ypatingai čia „gerai“ skamba prieš referendumą (dėl išstojimo iš ES – tv3.lt) Didžiojoje Britanijoje“, – kritikavo V. Mazuronis.
Politiko teigimu, EK siūlymais apmokestinti ES nares, kurios nepriima pabėgėlių, gali užlipti ant grėblio, tai suteikti galimybes ES priešininkams kurstyti neramumus.
„Tokia tvarka nesprendžia tos migrantų krizės, o valstybėse narėse stiprina euroskeptines nuotaikas, griauna Europos Sąjungos vienybę iš vidaus ir tai yra žalinga Europos Sąjungai, kuri Lietuvai reikalinga stipri. Todėl tokiais Europos Komisijos pasiūlymais džiaugiasi M. Le Pen ir daugelis kitų.
Kokie mokesčiai? Tai yra visų Europos Sąjungos narių gyventojų nustatymas prieš pačią Europos Sąjungą. Tas pasiūlymas reiškia, kad iš visų valstybių yra atimamas suverenitetas ir kažkas gali nutarinėti kaip elgtis, jeigu jie nevykdo, mano nuomone, klaidingų sprendimų.
Pats jėgos, gąsdinimo principas yra savaime žalingas Europos Sąjungai ir glosto širdį tokiems, kaip V. Putinas ir kitiems, kurie svajoja, kad Europos Sąjunga kuo greičiau subyrėtų į gabalus“, – aiškino V. Mazuronis.
EK siūlymas – bandymas zonduoti situaciją?
Portalo tv3.lt kalbintas Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkas, socdemas Gediminas Kirkilas neslėpė, jog EK pasiūlymas reikalauti mokesčių iš valstybių, nepanorusių priimti pabėgėlių, jį labai nustebino.
„Aš sakyčiau, kad per visą mano ilgą praktiką aš pirmą tokį komisijos pasiūlymą matau, kuris visiškai nekvepia nei europietiškomis vertybėmis, nei kokiu nors solidarumu, nei kokiu nors noru ieškoti konsensuso šiuo klausimu. Ar tai yra šantažas, ar ne, tai yra jau kitas klausimas. Bet, mano požiūriu, toks pasiūlymas yra neapgalvotas. Galbūt tai yra bandymas zonduoti situaciją, o vėliau bus koks kitas pasiūlymas“, – svarstė G. Kirkilas.
ERK vadovo įsitikinimu, tokios EK iniciatyvos vis dėlto parodo, kad komisija desperatiškai ieško būdų kaip išspręsti pabėgėlių krizę Europoje, tačiau tinkamo sprendimo neranda.
„Mes esame prieš kažkokių išankstinių kvotų nustatymą. Mes galvojame, kad reikia vertinti šalių galimybes, tradicijas, daugelį kitų dalykų. Kaip žinote, savanoriškai mes prisiėmėme tam tikrą atsakomybę ir ją vykdysime, o kokie nors tokie mechanizmai manyčiau, kad labai negatyviai paveiktų apskritai visą Europos Sąjungos solidarumą“, – aiškino G. Kirkilas.
„Pirmiausia, turi būti stiprinamos išorinės Europos Sąjungos sienos, o Lietuva yra viena iš tų šalių, kuri turi išorinę Europos Sąjungos sieną su Baltarusija, su Kaliningrado sritimi. Mes dalyvaujame solidariai su savo policijos ir kitomis pajėgomis Viduržemio jūroje.
Europa turėtų bent iš dalies reformuoti savo socialinę sistemą, kad ji nebūtų per daug patraukli pabėgėliams. Vienas dalykas yra pabėgėliai nuo karo, kuriuos tikrai reikia priimti, bet jų yra turbūt mažiau negu penktadalis iš visų pabėgėlių, o absoliuti dauguma jų yra ekonominiai pabėgėliai“, – svarstė politikas.
Prilygino sovietmečiui
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Kęstutis Masiulis neslėpė EK iniciatyva bausti ES nares dėl pabėgėlių nepriėmimo – kišimasis į suverenių valstybių gyvenimą.
„Mes patys turbūt turime nuspręsti, kokie asmenys turi pas mus atvykti, o kokius mes norėtume prie sienos sustabdyti ir neįsileisti. Tas Europoje plintantis multikultūralizmas jau pridarė daug problemų, sukėlė daug įtampų ne vienoje valstybėje, tarkime, Vokietijoje.
Štai pliūptelėjo nauja banga pabėgėlių ir nusikalstamumas tose valstybėse išauga 45-50 procentų. Tai iš kur tokie dalykai įvyksta?“, – portalui tv3.lt kalbėjo K. Masiulis.
Politikui taisyklės, kuomet bandoma ES valstybes įpareigoji priimti tam tikrą dalį pabėgėlių, o to nepadarius, jas apmokestinti, primena sovietmetį.
„Tai yra akivaizdus spaudimas. Aš tai lyginu su sovietiniu periodu, kai mūsų lietuvaičius grūdo į Sibirą ir niekas nieko neklausė, tai dabar Europos biurokratai nutars, kad kažkokius asmenis reikėt atvežti į Lietuvą ir juos čia apgyvendinti. Tai Jūs man nurodykite bent vieną skirtumą nuo to sovietinio trėmimo. Aš tai neįžvelgiu. Tuo metu niekas neklausė, tai ir šiuo metu niekas neklausia“, – piktinosi konservatorius.
K. Masiulio įsitikinimu, kiekviena šalis pati turi rinktis kuriuos žmones ir iš kur priims į savo valstybę.
„Pavyzdžiui, iš Pietų Afrikos Respublikos mes neįsileidžiame kelių tūkstančių žydų litvakų, kurie nori atgauti Lietuvos pilietybę. Daugelis jų yra labai turtingi, nes ten žydai valdo deimantų pramonę. O mes jiems sudarome kliūtis. Arba Venesuela, kuri yra sugriuvusi valstybė, nes 70-80 procentų žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Oficialiai lietuvių ten yra 1000, o lietuvių kilmės žmonių gali būti keliasdešimt tūkstančių ir dalis iš jų su džiaugsmu atvažiuotų į Lietuvą. O kur mūsų programos, solidarumas ir pagalba šiems žmonėms?“, – klausinėjo Seimo narys.
Pasiūlė paskaičiuoti, kokia bauda grėstų Lietuvai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Kęstutis Girnius EK siūlymus apmokestinti pabėgėlių nepriimančias valstybes pavadino tam tikru Briuselio grasinimu.
„Tai yra grasinimas, mėginimas įbauginti ir šiek tiek priminti Rytų Europos šalims, kad „Jūs imate visus mūsų struktūrinius fondus, tai turite rodyti šiokį tokį solidarumą ir pasidalinti naštą.
Jeigu yra kalbama apie tą 160 tūkstančių pabėgėlių, tai aš manau, kad kiekviena šalis turėtų priimti tą skaičių, nes jis nėra toks didelis. Problema yra tai, kad pabėgėlių yra ne 160 tūkstančių, o per milijoną ir, ko gero, šiemet atsiras 200-300 tūkstančių, jų daugės ir tada kyla klausimas, ar panašios proporcijos bus taikomos ateityje. Šituo atveju, yra visiškai nepriimtina, kad viena šalis ar vienas žmogus priimtų nutarimą dėl visos Europos Sąjungos“, – portalui tv3.lt teigė K. Girnius.
„Lietuva nepriimtų viso to 1000 savo bėglių, tai ta suma baudos būtų ketvirtadalis milijardo eurų. Taigi, suma būtų labai didelė.
Aš manau, kad iš principo daugelis valstybių priešintųsi ir būtų problema tą pinigą išmušti“, – tęsė politologas.
Mato pasimetimą
K. Girniaus įsitikinimu, EK siūlymai dėl apmokestinimo valstybių, kurios nenoriai prisideda prie pabėgėlių krizės sprendimo rodo, kad Briuselis iš esmės nelabai žino, ko imtis šioje situacijoje.
„Jau dabar yra daug problemų Europos Sąjungoje, tarkime, kaip į ūkį žiūri Šiaurės šalys ir kaip žiūri Pietų šalys, kaip Rusijos grėsmė vertinama Rytuose, kaip Vakaruose, ir, jei dar padarytų šitą, tai būtų gana akivaizdus skilimas tarp naujųjų ir senųjų Europos Sąjungos šalių. Vėl būtų į Europos Sąjungą įvesta didelių nereikalingų įtampų tuo metu, kai reikia solidarumo.
Kalbant apie pabėgėlių skirstymus, tai labai svarbu, kas tavo šalyje gyvena ir šiuos sprendimus, manyčiau, gali priimti tik nacionaliniai parlamentai, nacionalinis Seimas, o ne Briuselio komisija ar ponia A. Merkel.
Yra puikiai žinoma, kad ta visa pabėgėlių problema nėra sprendžiama, nes iš tų 160 tūkstančių bėglių gal koks tūkstantis perskirstytas. Kalbama, dabar reikės kokių 40 procentų grąžinti iš to milijono bėglių, kurie atvyko pernai, bet beveik nieko nesugrąžino. Taigi, Europos Sąjunga šitoje srityje yra totaliai neveiksminga, totaliai pasimetusi ir šitokie pasisakymai ne gerina, o tik blogina padėtį, nes duoda antieuropietiškoms jėgoms dingstį vėl kritikuoti vadinamąjį Briuselio diktatą“, – aiškino K. Girnius.
