Tokią situaciją „Facebook“ paskyroje aprašė verslininkas Liudvikas Andriulis.
Jis pasakojo patikrinęs 95 metų močiutės sąskaitas „Bitės“ savitarnoje ir nustebo sužinojęs, kad turėdama planą „Melsvas“ ji yra užsisakiusi antivirusinės apsaugos paslaugą.
„Ji naudoja kokių 2009 m. gamybos mygtukinį „Samsung“ telefoną ir per visą savo beveik šimtmetį (jai buvo vieneri, kai Smetona nusprendė išvaikyti komunistus) yra vis tik sunaudojusi lygiai nulį baitų mobilių duomenų. Nulį baitų duomenų. Ir „Bitė“ jai pardavė antivirusinę apsaugą“, – stebėjosi vilnietis.
Jis ironizavo, kad operatoriaus pateiktoje sąskaitoje parašyta „skaidri ir tiksli sąskaita“ – už paslaugą skaičiuojamas 1,2314 euro be PVM dydžio mokestis (su keturiais skaičiais po kablelio):
„Aš taip ir matau, kaip mano 95 metų močiutė su mobiliuoju parašu loginosi į „Bitės“ savitarną, ir užsisakė tą paslaugą. O gal skambino į skambučių centrą, ir paprašė antivirusinės po Unikausko laidos? O gal suspaudė USSD kodą, užsakantį šią paslaugą? O gal aš, žmogus, besirūpinantis jos telefonu, užsakiau antivirusinę paslaugą už pusantro euro mygtukiniam telefonui?“
L. Andriulis rašė įtariantis, kad klientų, kurie moka už šią paslaugą gali būti dešimtys ar šimtai tūkstančių. Pasak verslininko, operatorius naudoja tokią schemą: pasiūlo klientams planą, į kurį įtraukia mokamas ir nemokamas paslaugas,tada po 3 arba 6 mėnesių jas apmokestina, o daugelis to nepastebi.
„Tai yra cinizmas ir devyniasdešimtų „gariūninis“ požiūris į verslą. Danų mentaliteto ir etikos, tiek kruopščiai diegto daug metų, ten neliko nė kruopos“, – piktinosi vyras.
Jis taip pat stebėjosi, kad net ir parašius el. laišką „Bitei“, bendrovė nenutraukė paslaugų teikimo praėjusią vasarą mirusiai mamai. L. Andriulis viešai kreipėsi į operatorių, kad šis grąžintų permokėtus pinigus.
Duoda išbandyti naujas paslaugas
„Bitė Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir ryšių su visuomene vadovas Jaunius Špakauskas neatsakė į klausimus, kiek klientų naudojasi interneto apsaugos paslauga, kiek iš jų paslaugą užsisakė patys, o kokiai daliai operatorius ją įjungė automatiškai. Taip pat neatsakė, kokiam skaičiui klientų tokia paslauga teikiama, nors jų telefonai neturi galimybės prisijungti prie interneto.
„Negaliu komentuoti konkrečių klientų atvejų, gerbdamas klientų teisę į privatumą. To man neleidžia ir Lietuvoje galiojantys įstatymai, todėl atsakysiu bendrais komentarais apie aktualią „Interneto apsaugos“ paslaugą“, – paaiškino J. Špakauskas.
Jo teigimu, „Bitės“ „Interneto apsauga“ klientus apsaugo vidutiniškai nuo 6,5 mln. užkrėstų puslapių ir virusų kiekvieną mėnesį:
„Be to, sukčiams vis labiau įsitvirtinant internete, ypač aktuali – apsauga nuo svetainių, kurios „apsimeta“ kitomis (pvz., bankų puslapiais ar elektroninėmis parduotuvėmis) ir taip mėgina iš jūsų gauti svarbią finansinę ar kitą informaciją, siekia išvilioti, pasisavinti jūsų lėšas ar asmeninius duomenis.“
Pasak J. Špakausko, po sutarties pasirašymo, atnaujinimo, pratęsimo arba atskirai užsakant šią paslaugą, klientams suteikiama galimybę išbandyti naują paslaugą nemokamai. Apie tai klientas informuojamas trumpąja žinute.
Paslauga nenorintis naudotis klientas jos esą gali lengvai atsisakyti siųsdamas nemokamą trumpąją žinutę. Jei nusprendžia paslauga naudotis, praėjus nemokamam naudojimosi terminui, klientas gauna dar vieną žinutę su informacija, kad netrukus jam bus aktyvuota jau mokama „Interneto paslauga“.
„Bet kokiu atveju, atsisakyti šios paslaugos lengva – tereikia skambinti nemokamu numeriu 1501, taip pat paslaugą išjungti savitarnoje galima pačiam, bet kuriame salone ir apskritai visur, kur dirba „Bitės“ kolegos arba, kaip minėta, siųsti SMS“, – informavo J. Špakauskas.
Jis trumpai paaiškino ir bendrą tvarką, ką daryti, kai miršta operatoriaus klientas. Tokiu atveju reikia informuoti bendrovę ir pateikti mirtį patvirtinantį dokumentą, t. y. mirties liudijimą.
Ragina būti atidžius
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Skundų skyriaus vedėja Ugnė Karbočiūtė informavo, kad elektroninių ryšių paslaugų teikėjai sutartyse, sudaromose su vartotojais, turi pateikti aiškią ir visapusišką informaciją apie paslaugų teikimo sąlygas, įskaitant tai, kokios paslaugos yra užsakomos, kokia paslaugų kaina ir kuriam laikotarpiui taikoma ir kt.
„Visada raginame vartotojus, prieš pasirašant sutartinius dokumentus, atidžiai su jais susipažinti, įvertinti visas sutarties sąlygas, pasirenkamas paslaugas, ir tik tada, jei visos sąlygos, t.y. siūlomos paslaugos, jų kainos ir kt. yra tinkamos – pasirašyti sutartinius dokumentus. Tuo atveju, jeigu tam tikros paslaugų teikimo sąlygos vartotojui nėra priimtinos, rekomenduojame dėl jų su konkrečiu paslaugų teikėju derėtis individualiai arba įvertinti kitų paslaugų teikėjų viešai skelbiamus pasiūlymus“, – aiškino U. Karbočiūtė.
Ji atkreipė dėmesį, kad pagal Civilinį kodeksą, klientui mirus, paslaugų teikimo sutartis automatiškai nenutrūksta ir pasibaigia tik nuo to momento, kai paslaugų teikėjas sužino apie kliento mirtį. Atsižvelgiant į tai, mirusio paslaugų gavėjo paveldėtojai turėtų informuoti paslaugų teikėją apie kliento mirtį ir pateikti prašymą nutraukti paslaugų teikimo sutartį joje numatyta tvarka.
Anot RRT atstovės, kiekvienas tarp paslaugų teikėjo ir paslaugų gavėjo kilusios situacijos atvejis RRT vertinamas individualiai, pagal ginčo šalių pateiktus paaiškinimus ir įrodymus. RRT visada rekomenduoja kilusią situaciją pirmiausia spręsti kreipiantis į paslaugų teikėją tiesiogiai, o nepavykus susitarti – pateikti RRT skundą ar prašymą nagrinėti ginčą teisės aktų nustatyta tvarka.
