Nakvynės namams naujos vietos ieškanti Panevėžio savivaldybė įvaryta į kampą. Kad dėl benamių iš Algirdo g. neiškeldintų Specialiojo ugdymo centro, prie Savivaldybės į piketą susirinko kelios dešimtys panevėžiečių. Prieš Nakvynės namų kaimynystę protestuoja ir Molainių bei Parko gatvių gyventojai. Matydami visuomenės reakciją, apie savo teises prabilo ir diskriminuojami pasijutę benamiai. Kodėl žmonės bijo netekusiųjų namų?
Išėjo į gatves
Nakvynės namams naujos vietos ieškanti Panevėžio savivaldybė įvaryta į kampą. Kad dėl benamių iš Algirdo g. neiškeldintų Specialiojo ugdymo centro, prie Savivaldybės į piketą susirinko kelios dešimtys panevėžiečių – tėvai su vežimėliuose sėdinčiais fizinę ir protinę negalią turinčiais vaikais, daugiabučių gyventojai.
Prieš Nakvynės namų kaimynystę protestuoja ir parašus surinkę Molainių g. gyventojai bei švietimo įstaigos. Panevėžiečiams nepriimtinas ir trečiasis Savivaldybės siūlomas variantas – neturinčiuosius savo pastogės įkurdinti Parko g. dabartinių Moksleivių namų patalpose.
Parašus renka ir patys Nakvynės namų klientai. Pastarieji jaučiasi visuomenės diskriminuojami dėl savo socialinės padėties.
Piketuotojų minioje – ir neįgalieji
Savivaldybės idėjos seniai nebuvo sulaukusios tokio didžiulio gyventojų pasipriešinimo, kaip ketinimai Nakvynės namus iš Elektronikos g. perkelti arčiau žmonių – į gyvenamuosius rajonus.
„Ne Savivaldybės savivalei“, „Mes tikim gerumu, neatimkit vilties“, „Šalin rankas nuo Specialiojo centro“ – iškėlę plakatus Laisvės a. būrys panevėžiečių, nuo pensininkų iki tėvų atvežtų neįgalių mažųjų, reikalavo Specialiojo ugdymo centro neiškelti į Kranto g. Specialiąją mokyklą, o į neįgaliųjų vietą neįleisti benamių.
„Kranto g. tokiems kaip mūsų vaikams visiškai nepritaikytos sąlygos. Jiems reikia lovų, o ten įrengtos klasės. Vien iš finansinės pusės šita idėja nelogiška“, – mano Regimantas Tarabas, auginantis septynerių ir 20-ies metų vaikus, turinčius visišką negalią.
Neužtenka tualetų
Specialiojo ugdymo centrą lanko 31 auklėtinis nuo 1,5 iki 21-erių metų. Visi jie – turintieji kompleksinę, fizinę ir protinę, negalią.
Čia jie gauna visapusišką priežiūrą – mokosi, kiek leidžia jėgos, būti savarankiški, ugdomi ir nuolatos apsupti jų poreikiais besirūpinančių kvalifikuotų specialistų.
„Tarybos nariai, Savivaldybės darbuotojai neturi tokios bėdos, todėl nesupranta šitų šeimų problemų“, – mano prie piketuotojų prisijungusi Specialiojo ugdymo centro darbuotoja Vitalija Dubikaltienė.
Anot jos, žmonėms, turintiems sunkią negalią, reikia specialiai pritaikytų patalpų. V. Dubikaltienei sunku įsivaizduoti, kad dėl perkraustomų neįgaliųjų Savivaldybė rastų lėšų įrengti papildomiems higienos kambariams Kranto g.
„Šitas piketas organizuotas ne spontaniškai. Darbuotojai kartu su auklėtinių tėvais visą dieną praleido Jaunuolių dienos centre ir Specialiojoje mokykloje. Šitas įstaigas lanko vaikai, kurie dar gali nors higiena pasirūpinti, o mūsų to nesugeba, net suaugę jaunuoliai su sauskelnėmis vaikšto. Mūsiškiams reikia tualetų ne koridoriaus gale, o prie kiekvienos grupės kambario. Kur neįgaliojo orumas, jei atsitikus bėdai vešime smirdantį per visą koridorių?“ – teigė V. Dubikaltienė.
Anot jos, kolektyvą papiktino Savivaldybės pastangos klausimą dėl Nakvynės namų vietos išspręsti paslapčia. Kad į Specialiojo ugdymo centrą numatyta perkraustyti benamius, nežinojo ne tik įstaigos vadovai, bet ir ją kuruojantis Savivaldybės Švietimo skyrius.
„Nereikia taip su visuomene elgtis. Šiandien jie reikšmingi Tarybos nariai, bet kitą kadenciją gali atsidurti gyventojų pusėje, o jei dar kokia nelaimė. Ir mūsų auklėtiniai ne visi tokie gimė, neįgaliais padaro ir ligos, ir traumos“, – perspėjo V. Dubikaltienė.
Pasimokė iš alaus baro
Su Savivaldybe dėl išlikimo neįgaliesiems pritaikytose patalpose priverstas kovoti Specialiojo ugdymo centras turi viltį, kad ateityje galės pasirūpinti ir vyresniais nei 21-erių negalios kamuojamais žmonėmis.
Įstaigos direktorės pavaduotojos Genovaitės Vaicekauskienės teigimu, centras jau dabar pajėgus be papildomo finansavimo atidaryti bent 8-ių suaugusių žmonių grupę.
„Jei sulauktume finansavimo, galėtume turėti ir dvi tokias grupes“, – tvirtino pavaduotoja.
Šiuo metu visišką negalią turintys vyresni nei 21-erių metų panevėžiečiai palikti likimo valiai. Pasak G. Vaicekauskienės, tokiems paslaugas teikiantis Jaunuolių dienos centras perpildytas – į jį patekti eilėje laukia apie dvidešimt neįgaliųjų, negebančių pasirūpinti savimi.
Už Specialiojo ugdymo centrą mūru stojo ir aplinkinių Margių, Vilniaus, Algirdo gatvių daugiabučių gyventojai. Piketuotojai tvirtino nenorintys Nakvynės namų kaimynystės, nes bijo dėl savo saugumo. Ką reiškia gyvenimas greta asocialių asmenų, gyventojai tvirtina patyrę, kai netoliese pradėjo veikti baras. Anot gyventojų, jo lankytojai teršia daugiabučių teritorijas ir kelia baimę. Mat prieš porą metų vieno iš daugiabučių laiptinėje asocialiai atrodančio asmens buvo užpultas 90-metis senolis.
Meras gynėsi Konstitucija
Su piketuotojais atėję pasikalbėti meras Vitalijus Satkevičius ir Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė teisinosi, jog galutinį sprendimą priims miesto Taryba.
Benamių kaimynystės besikratantiems žmonėms V. Satkevičius aiškino Konstitucijos garantuojamas žmogaus teises.
„Siūlyčiau nieko nevadinti valkatomis. Jie, kaip ir jūs, deklaravę gyvenamąją vietą Panevėžyje“, – tolerancijos protestuotojus mokė meras.
Pensininkams, besiguodžiantiems, jog jie bijos ir koją iš namų iškelti, Panevėžio vadovas siūlė pasikalbėti su gyvenančiaisiais netoli „Betliejaus“ labdaros valgyklos.
„O gal aš jūsų bijau? O koks jų gyvenimo būdas? Jie jau savo atgyveno, o dabar tvarkingai gyvena Nakvynės namuose“, – argumentų ieškojo V. Satkevičius.
Meras prasitarė nepalaikantis idėjos iškelti neįgaliuosius. Jo nuomone, Nakvynės namams tinkamiausia vieta būtų dabartinio Policijos komisariato pastatas Molainių g.
Tačiau ir jos gyventojai, Savivaldybei pristatę krūvą parašų, nusiteikę piketuoti.
Bijo, kad išvarys
Panevėžiečiams mojuojant lapais su Nakvynės namų kaimynystei prieštaraujančiųjų parašais, po valdiška pastoge besiglaudžiantieji nusprendė irgi netylėti.
Šiuo metu Nakvynės namuose gyvena 54-i panevėžiečiai nuo 28-erių iki 80-ies metų. Iš jų tik 4-ios moterys.
„Jie skaito laikraščius, žiūri televizorių ir žino, kokios aistros verda. Dėl to jiems labai skauda ir man šitų žmonių labai gaila. Netikiu, kad mieste, be Nakvynės namų, nebėra nė vieno geriančio vyro, kad nė vienas vaikas negirdėjo keiksmažodžių“, – „Sekundei“ teigė įstaigos vadovė Aurelija Skudienė.
Benamiai tvirtina, jog visuomenė apie juos galvoja blogiau nei yra iš tiesų ir be pagrindo bijo.
„Žmonės, tie, normaliais vadinami, nepažįsta mūsų. O ar tarp ne benamių nebūna visokių? Kažkodėl mes žmonių neįsivaizduojame „zombiais“, – teigė Nakvynės namuose gyvenantis Romualdas A.
Jo likimo bendrui Gintautui T. skaudu, kad Nakvynės namų gyventojus visuomenė painioja su vadinamaisiais konteinerių sanitarais.
„Žmonės kažką girdėję, kad valkatos, „bomžai“. O kaip mes čia gyvenam, kokia pas mus tvarka, nežino“, – mano Gintautas. Kilęs visuomenės pasipiktinimas žeidžia ir Vidmantą O.
„Gal lieps mums visiems išeit kažkur, gal va taip, į laukus. Kaune ar Vilniuj po kelias vietas jie turi, o čia, sako, nėra vietos, kur leistų mums prisiglaust. Skaičiau, kad vieną buvo numatę, bet ten mirusių kaulus padėjo. O mums, gyviems, kur kapai?“ – guodėsi nuosavos pastogės neturintis vyras.
Vyriausias Nakvynės namų gyventojas 80-metis Antanas guodžiasi, kad gal jau greitai jį patį pasiims Dievulis.
„Bet kur tuos jaunesnius padės? Kad mat niekur jų nenori, kliūva jie visiems“, – svarsto senolis.
Į buvusį darželį neįleido
Savivaldybės Taryba galutinį sprendimą dėl naujos vietos Nakvynės namams turės priimti dar šį mėnesį. Administracijos direktorė Kristina Vareikienė ironizuoja, kad gali tekti siūlyti politikams ir ketvirtą variantą – Panevėžiui iš viso atsisakyti Nakvynės namų.
„Mes visą laiką kalbame apie integraciją į visuomenę, bet Nakvynės namų gyventojus norima pažeminti, atskirti, nors savo įstaigos aplinką jie tvarko netgi gražiau nei kai kurie daugiabučiai“, – pastebi K. Vareikienė.
Anot direktorės, Savivaldybė dar 2012-aisiais buvo pasirinkusi mažiausiai gyventojus galėjusią papiktinti vietą – Nakvynes namus perkelti į Venslaviškio g., ant pirmųjų miesto kapinių pastatyto buvusio vaikų darželio apleistą dalį. Tačiau, K. Vareikienės teigimu, užginčijo Kultūros paveldo departamentas. Paveldosaugininkai neleido šio pastato renovuoti, nes miesto bendrajame plane numatyta jį nugriauti, įrengti skverą ir taip įamžinti vietą, davusią pradžią Panevėžiui.
*****
Prarstų milijoną
Sprendimą, kur iškelti benamius, Savivaldybė skuba priimti, nes iki liepos 1-osios privalo pateikti projektą Centrinei projektų valdymo agentūrai. Nespėjęs Panevėžys prarastų nuo Socialinių paslaugų centro rekonstrukcijos sutaupytą maždaug milijoną litų. Kad gautų sutaupytą europinę paramą, Savivaldybė privalo pasirinkti keliamus reikalavimus atitinkančias patalpas – ne didesnes nei 800 kv. m ir ne daugiau nei 40-ies vietų. Savivaldybei išlaikyti dabartines Nakvynės namų Elektronikos g. 1C daugiau kaip 2 tūkstančių kvadratinių metrų patalpas kainuoja labai brangiai – vien šildymas per mėnesį atsieina apie 24 tūkst. Lt. Skaičiuojama, kad nakvynės paslaugas teikiančiai įstaigai pakaktų ir keliskart mažesnio ploto. Nakvynės namus perkėlus į kitą vietą, likusios laisvos patalpos būtų privatizuotos ar atiduotos Turto bankui.
*****
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
