Buvusios sovietinės respublikos jau ištisus dešimtmečius yra įsivėlusios į aršų ginčą dėl Azerbaidžane esančio Kalnų Karabacho regiono, kuriame gyvena daugiausia armėnai.
Pastaraisiais mėnesiais įtampa tarp Baku ir Jerevano smarkiai išaugo, nes abi pusės kaltina viena kitą susitarimų pažeidimu ir apšaudymais.
„Karinė ir politinė padėtis mūsų regione smarkiai pablogėjo“, – Jerevane vykusiame vyriausybės posėdyje sakė ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas.
Jis sakė, kad Azerbaidžanas telkia karius prie bendros abiejų šalių sienos, taip pat netoli separatistų kontroliuojamo kalnuoto regiono.
„Azerbaidžanas demonstruoja savo ketinimus imtis naujos karinės provokacijos prieš Kalnų Karabachą ir Armėniją“, – pridūrė jis.
Baku pasmerkė šiuos teiginius kaip melagingą politinę manipuliaciją.
„Armėnija turi atsisakyti teritorinių pretenzijų Azerbaidžanui, nutraukti karines-politines provokacijas ir nebekelti kliūčių taikos procesui“, – sakoma Azerbaidžano užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Pranešimas paskelbtas prieš šeštadienį separatistiniame anklave vyksiančius pirmalaikius prezidento rinkimus ir likus kelioms dienoms iki bendrų Armėnijos ir JAV karinių pratybų.
Kremlius ketvirtadienį sukritikavo šias pratybas, teigiant, kad jos pakenks stabilumui neramiame Kaukazo regione, kurį Maskva laiko savo įtakos zona.
„Be jokios abejonės, tokių pratybų vykdymas nepadeda stabilizuoti situacijos ir stiprinti tarpusavio pasitikėjimo atmosferos regione“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Rusija ir toliau vykdo saugumo garanto funkciją“, – pridūrė jis.
Jerevanas kaltina Baku, kad šis nuo gruodžio yra uždaręs kelią ir užblokavęs Kalnų Karabachą, o tai, kaip nurodoma, sukėlė humanitarinę krizę armėnų apgyvendintuose miestuose.
N. Pašinianas kritikavo Maskvą už tai, kad ji nesugeba atblokuoti vienintelio kelio, jungiančio Kalnų Karabachą su Armėnija, kuriame patruliuoja Rusijos taikdariai.
Jie buvo dislokuoti pagal 2020 metų Rusijai tarpininkaujant sudarytas paliaubas, kuriomis baigėsi Armėnijos ir Azerbaidžano karas dėl separatistinio regiono kontrolės.
N. Pašinianas neseniai pareiškė, kad ilgalaikė Jerevano priklausomybė nuo Rusijos kaip savo saugumo garanto buvo strateginė klaida.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Michailas Galuzinas šią savaitę valstybinei žiniasklaidai sakė, esą NATO bando įtraukti Armėniją į savo pražūtingos įtakos sferą.
Jerevanas ir Baku du kartus kariavo dėl regiono, kuris tarptautiniu mastu pripažįstamas kaip Azerbaidžano dalis, bet kuriame daugiausia gyvena etniniai armėnai, kontrolės.
Nepaisant Europos Sąjungos, Jungtinių Valstijų ir Rusijos tarpininkavimo pastangų, abi pusės nesugeba pasiekti ilgalaikio taikos susitarimo.