Mindaugas LAURINAITIS
Antradienį buvo surengta vieša diskusija dėl visuomeninio transporto ateities Šiaulių mieste. Diskusijos metu pasisakė UAB „Busturas“ ir maršrutinių taksi atstovai. Savo patirtimi pasidalyti buvo pakviesti Klaipėdos miesto valdžios ir vežėjų atstovai. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vadovus domino tik ekonominė pusė, nors buvo akcentuojama ir ekologinė nauda.
Dalijosi patirtimi
Klaipėdos miesto visuomeninio transporto patirtį pristatė šio miesto vicemeras Artūras Šulcas ir Klaipėdos keleivinio transporto direktorius Gintaras Neniškis. Pasak svečių, Šiauliuose nauja sistema galėtų pradėti veikti nuo kitų metų pradžios, reikia tik tinkamų sprendimų. Klaipėdoje, kuris laikomas maršrutinių mikroautobusų gimtine, prieš keletą metų buvo susitarta privačius vežėjus integruoti į visuomeninio transporto sistemą. Taip pat buvo įvestas elektroninis bilietas.
Svečių nuomone, tokie sprendimai pasiteisino – kelionės bilietų kainos sumažėjo beveik ketvirčiu, atsirado nauji maršrutai, kurių miesto vežėjai iki tol negalėjo pasiūlyti. Be to, bendrovė pati save išsilaiko, nereikalaudama dotacijų iš miesto biudžeto. Ne ką mažiau svarbi ir ekologinė pusė – buvo atnaujintas autobusų parkas, nauji autobusai mažiau teršia orą. „Tai ypač aktualu Šiauliams, kur oro tarša jau viršijo visas metų normas“, - pažymėjo A. Šulcas.
Siekia pertvarkos
Šiauliuose veikiančių maršrutinių taksi įmonių atstovai dar kovo mėnesio pabaigoje kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės tarybą ir prašė įsteigti viešąją įstaigą, kuri subalansuotų miesto viešąjį transportą, pagerintų ekologinę būklę ir racionaliau sudarytų maršrutus, kas, pasak vežėjų atstovų, leistų atpiginti keleivių bilietus, sumažintų Savivaldybės išlaidas bei sudarytų keleiviams vienodas sąlygas naudotis visuomeniniu transportu.
Tad panašu, kad vienas iš galimų variantų galėtų būti Klaipėdos pavyzdys – integruoti maršrutinius taksi į miesto viešojo transporto sistemą. Maršrutiniai taksi galėtų aptarnauti tuos maršrutus, kuriais važinėja mažiau keleivių ir kur dideli autobusai būtų nuostolingi. Maršrutiniuose taksi galiotų tokios pat sąlygos, kaip ir miesto autobusuose.
Elektroninis bilietas
Kitas variantas būtų Vilniaus miesto pavyzdys – maršrutinių taksi atsisakyti visai. Ką sostinės meras prieš keletą mėnesių ir padarė. Pakeitus teisės aktus, Vilniuje greitu metu nebeliks maršrutinių taksi. Tačiau sostinės gyventojai nerimauja, kad dėl to kelionė iš miesto pakraščio į centrą taps ilgesnė. Be to, sostinėje stringa ir elektroninio bilieto įdiegimas. „Nereikėtų kritikuoti sostinės sprendimo. Tokio masto projektus reikia įgyvendinti palaipsniui, bet to nebuvo padaryta, todėl ir kilo tokių problemų“, - teigė G. Neniškis.
Šiauliuose elektroninio bilieto idėja vėl buvo prisiminta šių metų pradžioje. Bendrovė prognozuoja, kad sistema jau turėtų būti įdiegta kitais metais. Susitikimo metu UAB „Busturas“ atstovai teigė, kad planuojama paslaugą nuomotis, kadangi visiškai įsigyti reikiamą įrangą vidinių rezervų bendrovė neturi, o kito finansavimo negalėtų tikėtis.
Privatūs vežėjai norėtų tartis?
Šiaulių maršrutinių taksi atstovė Jolita Dūdienė baiminosi, kad su jais nebūtų padaryta tas pats, kas buvo padaryta su Vilniaus vežėjais. Atstovė kvietė visus diskusijai ir teigė, kad privatūs vežėjai negali taikyti lengvatų, patiriamos sąnaudos išaugusios dvigubai, per beveik dvidešimt metų pusė privačių vežėjų bankrutavo. Todėl, pasak J. Dūdienės, visuomeninio transporto sistemą reikia pertvarkyti, tačiau joje išlaikant maršrutinius taksi.
„Mūsų vairuotojai yra vidutinio amžiaus ir turi tik mikroautobuso vairuotojo stažą. Todėl, panaikinus maršrutinius taksi, atsirastų daugiau kaip šimtas bedarbių. Panevėžyje nuo 2010 metų neliko maršrutinių taksi, tačiau miesto bendrovė keleivius veža netgi brangiau nei iki tol, o dirba vis tiek nuostolingai“, - argumentavo J. Dūdienė.
Sukėlė šypsenas
Svečiams ir vežėjams šypsenas kažkodėl sukėlė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus pateikti klausimai. Jam labiausiai rūpėjo, kiek tokia pertvarka kainuos Savivaldybei ir ar naująją visuomeninio transporto sistemą reikės dotuoti, tačiau net nesigilino į galimą ekologinę naudą.
Panašu, kad išlaidauti mėgstantis valdininkas nėra linkęs mokėti nė lito, o miesto švara jam nelabai rūpi. Savivaldybė, beje, „Busturui“ yra skolinga milijonus litų už keleivių lengvatų kompensacijas. Skolos neseniai buvo perduotos bankams, palūkanas mokės pati bendrovė. Taip Savivaldybė siekia padidinti savo skolinimosi limitus.
