Iš visos Lietuvos į respublikinę konferenciją „Žmogiškumo pamokos. Tarptautinės misijos tada ir dabar“ Tauragėje susirinkę Afganistano karo veteranai kviestiniams įvairių institucijų atstovams išsakė tvirtą nuomonę: „Mes devynerius metus, vieną mėnesį ir 19 dienų tarnavome krašte, kurio žmonės turi savitus papročius, tradicijas, tikėjimą, savitą kovos už savo laisvę būdą. Teisė tai pakeisti neduota nė vienai pasaulio šaliai, tad ir bet kokios tarptautinės misijos Afganistane tampa nerezultatyvios ir nerealios.“
Karui karių neruošė
Apie lietuvių dalyvavimą Afganistano kare kalbėjo Afganistano karo veteranų organizacijos pirmininkas Juozas Natulkevičius. Jo duomenimis, pirmieji sovietų kariniai daliniai Afganistano sieną kirto 1979 metų gruodžio 25-ąją 15 val. Maskvos laiku. Prieš karą Afganistane buvo 15 mln. gyventojų, karas nusinešė 1,5 mln. žmonių gyvybę. Tarybų Sąjunga neteko per 15 tūkst. savo karių, iš jų mūšiuose žuvo 9,5 tūkstančio. Lietuva prarado 97 jaunuolius, sužeisti grįžo 98, Afganistane tarnavo 4 tūkst. 670 mūsų šalies vyrų. Iš nusiųstųjų į Afganistaną nusižudė tūkstantis 739 sovietinės armijos kariai, iš jų per 60 proc. neturėjo nė dvidešimties metų.
Afganistano kare žuvo 4 generolai, 2 tūkst. karininkų, per 600 puskarininkių. Daugiausia mirčių patirta 1984-aisiais (žuvo 285 karininkai ir 2060 karių) ir pirmomis karo dienomis. Paskutinis žuvęs karys, rusas Igoris Lechovičius, nušautas 1989-ųjų vasario 15 dieną išvedant kariuomenę iš Afganistano. Iš lietuvių į nelaisvę buvo patekęs druskininkietis Rimas Burba. Jį išlaisvino Šveicarijos Raudonasis Kryžius. Prieš dvejus metus košmarą išgyvenęs druskininkietis mirė.
Kiekviena Afganistano karo diena Sovietų Sąjungos biudžetą patuštindavo 20,5 mln. rublių.
Prie šios žiaurios statistikos karo veteranai siūlė pridėti ligas, kurios kankino visus iš eilės: po kelis kartus persirgta dizenterija, vidurių ir dėmėtąja šiltine, kitais lietuvių jau užmirštais negalavimais. Beveik nuolatinės palydovės buvo utėlės. Alytiškis Vytautas Buzas mena, kai klastingasis hepatitas pakirto tris bičiulius iš bataliono.
Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Tauragės apskrities vadas Vidmantas Augutis konstatavo, kad tuomet pasirinkimo nebuvo ir niekas neruošė karių Afganistano karui. Pagal rusų sistemą buvo madinga išsiskaičiuoti pirmais antrais. Pirmi buvo kviečiami į priekį ir daug neaiškinant siunčiami į Afganistaną.
Pinigai į balą?
Šiandienos tarptautines misijas apžvelgė Vytauto Didžiojo karo muziejaus vyriausioji muziejininkė dr. Aušra Jurevičiūtė. Ji ragino Afganistano karo veteranus savo prisiminimus užrašyti, įamžinti garso ar vaizdo juostose, kad laikas jų neužklotų naujais įvykiais.
„Konferencijoje kalbėdami šiandienos taikdariai atviravo, kad dažnas lietuvių užmojis Goro provincijoje prilygsta pinigų mėtymui į balą. Vietiniai išardė jų gerovei pastatytą elektrinę, tikino, kad šviesai pasigaminti pakanka turimo dyzelinio varikliuko. Nepriimtini ir kiti civilizacijos statiniai bei reiškiniai. Gal todėl konferencijoje vadovybė neleido dalyvauti Didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono vadams, turėjusiems skaityti pranešimą „Lietuvos kariuomenė Afganistane“.
Šiandienos taikdariai mus, karo veteranus, savotiškai pradžiugino perduodami elektrinės statybos metu rastą mūsų paliktą artilerijos sviedinio skeveldrą“, - kalbėjo Alytaus Afganistano karo veteranų klubo pirmininkas Arūnas Kačkauskas.
Konferencijos dalimi tapo ir šventosios mišios, kurias Tauragės bažnyčioje aukojo skirtingų laikotarpių Afganistano gyvenimo pulsu gyvenę dvasininkai: po šio karo košmarų kunigu tapęs Alvydas Bredikis ir Lietuvos kariuomenės Tauragės įgulos kapelionas majoras Remigijus Monstvilas.
Alytiškius žavėjo Tauragės rajono mero Prano Petrošiaus aktyvumas, noras būti šalia savo žmonių. Jis konferencijoje dalyvavo su visa savivaldybės vadovų komanda.
Aldona KUDZIENĖ
