Tačiau nežinant kaupimo subtilybių ir nepasigilinus, ką siūlo pensijų fondai, galima pasirinkti ir nebūtinai finansiškai palankiausią sprendimą. Nuo jo priklausys, būtent kokias išmokas gausite sulaukę pensijos, ar jos didės, ar mažės.
Vienos išmokos gali mažėti, o kitos – ne
Bent jau taip įsitikinusi yra Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Socialiniame tinkle ji pasidalijo turtą II pakopos fonde kaupusio ir į pensiją išėjusio žmogaus istorija.
Pasak pirmininkės, šis žmogus nebuvo tinkamai informuotas. Dėl to jis pasirinko mažėti galinčias išmokas, nors galėjo rinktis ir tokias, kurios nemažėtų.
„Ar žinojote, kad jus pensijų fondai mulkina, nepateikdami informacijos, jog įsigyti pensijų anuitetą galite net jeigu II pakopos pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra mažesnis nei 10 807 eurai, t. y. tiek, kai jau privalote anuitetą pirkti?“ – klausė I. Ruginienė.
Jos nuomone, taip padarė viena iš II pakopos fondų valdymo bendrovių „SEB investicijų valdymas“.
Esą įmonės darbuotojai neinformavo pensininko apie galimybę rinktis anuitetą, o ne periodinę išmoką. O iki 10 807 eurų fonde sukaupusiems ir teisę į senatvės pensiją įgijusiems asmenims įmonė neva pateikia vienintelę galimybė – teisę į periodines išmokas.
„Galime tik spėlioti, kad taip daroma dėl to, kad sukaupti pinigai liktų fonde. Nes žmogui įsigijus anuitetą fonde sukauptos lėšos turi būti perduodamos „Sodrai“, kuri yra atsakinga už periodinę pensijų išmoką iki gyvos galvos“, – svarstė I. Ruginienė.
Ji priminė, kad „Sodros“ mokamas pensijų anuitetas negali mažėti. Tuo metu privatūs pensijų fondai negarantuoja, kad kasmėnesinės išmokos nemažės.
Už pensijų anuitetus gautas lėšas „Sodra“ investuoja, todėl ateityje pensijų anuitetai gali būti didinami.
Be to, „Sodra“ yra biudžetinė įstaiga, todėl visas uždirbtas pelnas turi būti paskirstytas pensijų anuitetų gavėjams.
Pasak I. Ruginienės dėl šio atvejo bendrovei „SEB investicijų valdymas“ nusiųstas skundas – reikalavimas nutraukti pensijų išmokos sutartį, nes prieš ją sudarant klientui nebuvo pateikta visa informacija.
Individualiai bendrauja su kiekvienu klientu
Bendrovės „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius Tadas Peciukevičius negalėjo komentuoti šios konkrečios situacijos.
„Dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų negalime komentuoti konkrečios situacijos, apie kurią kalba ponia I. Ruginienė“, – paaiškino direktorius.
Pasak jo, kalbant bendrai, II pakopos pensijų fondų dalyvis, sulaukęs pensinio amžiaus, gali vietoje vienkartinės ar periodinių išmokų pasirinkti įsigyti pensijų anuitetą.
„Individualiai bendraudami su klientu, suteikiame informaciją apie visas lėšų atsiėmimo galimybes“, – tikino T. Paciukevičius.
Anot jo, bandant kuo paprasčiau paaiškinti sukauptų lėšų atsiėmimo būdų skirtumus, bendrovė savo interneto puslapyje akcentuoja, kokiomis sąlygomis įsigyti pensijų anuitetą nėra privaloma.
„Siekdami užtikrinti, kad mūsų klientai kuo geriau suprastų II pakopos pensijų sistemą ir priimtų informuotus sprendimus, peržiūrėsime mūsų interneto puslapyje skelbiamą informaciją, kad ji būtų kuo tikslesnė“, – žadėjo įmonės vadovas.
Moka nuo 9,1 euro iki 348 eurų per mėnesį
„Sodra“ skaičiuoja, kad rugpjūčio pabaigoje pensijų anuitetus buvo įsigiję beveik 2,5 tūkst. asmenų.
Jiems kas mėnesį mokama (arba bus mokama) vidutiniškai 64,55 euro dydžio išmoka. Didžiausia mėnesio išmoka yra 348,09 euro, o mažiausia – 9,1 eurai (pensijų anuitetas įsigytas tik už 2216,97 euro).
Per šių metų pirmąjį pusmetį II pakopos pensijų fondai fiksavo teigiamą grąžą, didėjo sukauptas turtas ir kaupiančiųjų skaičius, informuoja Lietuvos bankas.
„Po finansų rinkoms neramių 2022 m. šių metų pirmąjį pusmetį visi II ir III pakopos pensijų fondai atsigavo ir fiksavo teigiamą grąžą“, – sako Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis.
Šiuo metu Lietuvoje veikia šešios II pakopos pensijų kaupimo bendrovės, valdančios 48 pensijų fondus.
2023 m. pirmojo pusmečio duomenimis, jų sukauptas turtas padidėjo beveik 15 proc. ir pasiekė 6,5 mlrd. eurų.
II pakopos pensijų fonduose kaupia 1,4 mln. dalyvių (iš jų apie 0,8 mln. aktyviai) – 3,7 tūkst. daugiau nei praėjusių metų pabaigoje.
Po praėjusiais metais fiksuotų neigiamų grąžų (vidutiniškai –13,8 proc.) visų II pakopos pensijų fondų vieneto vertės nuo metų pradžios padidėjo vidutiniškai 8,7 proc.
Didžiausias pokytis fiksuotas jauniausio amžiaus kaupiantiesiems skirtuose pensijų fonduose – nuo 8,80 proc. iki 11,98 proc. 1996–2002 m. tikslinėje grupėje.
Mažiausias pokytis fiksuotas pensijų turto išsaugojimo pensijų fondų grupėje – jis sudarė 0,65 proc. Bendra vidutinė metinė grąža per paskutinius ketverius metus – 6,7 proc.
