Vadinamasis „mamyčių bylų“ bumas kilo 2008-2009 metais, kai šalies prokuratūras Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) ir atsakingi „Sodros“ padaliniai informavo apie galimus sukčiavimus įgyjant teisę gauti didesnes motinystės ir tėvystės pašalpas. Dėl įtartino būsimų mamyčių darbo užmokesčio ūgtelėjimo vien 2009 metais buvo pradėti net 654 ikiteisminiai tyrimai. Kai kurie kaltininkai iki šiol tebemindo teismų slenksčius.
Kilo įtarimų
Daugelis tokių ikiteisminių tyrimų baigėsi baudžiamosiomis bylomis dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo bei aplaidaus dokumentacijos tvarkymo. Į teisiamųjų suolą teko sėsti ir darbdaviams, ir dideles pašalpas gaunančioms mamoms, ir net tėveliams. Į tokių tarpą buvo pakliuvusi net garsioji aktorė Eglė Jackaitė ir įmonės vadovė Erika Kabečiūtė. Klaipėdos apygardos teismas (apeliacinė instancija) abi moteris pripažino kaltomis siekiant apgaulės būdu pasisavinti svetimą turtą.
Teismas konstatavo, kad kaltinamosios, veikdamos bendrininkų grupėje, pasinaudojant UAB „4 Real“ įmone, sukčiavo tikėdamosis gauti gerokai didesnę motinystės pašalpą ir nustatė, „kad apgaule buvo įgyta 24 913 litų motinystės pašalpos bei apgaule buvo siekiama įgyti 119 413 litų motinystės (tėvystės) pašalpos, tačiau šios nusikalstamos veikos dėl savalaikių prokuratūros, „Sodros“, FNTT Vilniaus apygardos valdybos pareigūnų veiksmų, nebuvo baigtos nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių“.
Teismas E. Kabečiūtei skyrė 120 MGL (15 600 litų) baudą, o E. Jackaitę nubaudė 160 MGL (20 800 litų) dydžio bauda, taip pat iš abiejų kaltinamųjų solidariai priteisė 22 344 litų civilinį ieškinį „Sodros“ naudai.
Klastojo dokumentus
O štai neseniai pergalę šventė Panevėžio apygardos prokurorai, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), patenkinęs prokurorų prašymą, kalta pripažino panevėžietę Deimantę Tatariūnienę (33 m.), kuri už apgaule pasisavintas motinystės išmokas buvo nuteista ir vėliau pagal apeliacinį skundą išteisinta dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Galutiniu verdiktu jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – 200 MGL, t. y. 26 000 litų dydžio, bauda.
Kaip praneša Panevėžio apygardos prokuratūros vyresnioji specialistė Vida Bielskytė, Panevėžyje registruoto moterų sporto klubo „Amazonių sala“ savininkė, 2012 metais nuteista už sukčiavimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ir dokumentų klastojimą, privalėjo sumokėti 26 000 litų baudą ir grąžinti neteisėtai pasisavintus daugiau kaip 80 000 litų motinystės išmokų.
Valstybinį kaltinimą nagrinėjant bylą teisme palaikiusios Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės Aurelijos Gališanskytės teigimu, kaltinamoji, kruopščiai suplanavusi kaip gauti padidintas motinystės išmokas, suklastojo keliasdešimt buhalterinės apskaitos dokumentų, nes įstaiga turėjo ribotas galimybes sumokėti jai padidintą atlyginimą. Atlyginimas buvo pakeltas būtent tais mėnesiais, iš kurių vėliau buvo skaičiuojamos motinystės pašalpos.
„Sodros“ darbuotojams kas mėnesį gaunamos tūkstantinės motinystės išmokos sukėlė įtarimus, ir jie paprašė prokurorų atlikti ikiteisminį tyrimą. Paaiškėjo, kad klubo savininkė, siekdama gauti didesnes išmokas per motinystės ir vaiko auginimo atostogas ir klastodama dokumentus, savo 800 litų atlyginimą pakėlė iki 2000, vėliau – net iki 7000 litų. Klubą lankančios moterys sumokėdavo už vieną ar du mėnesius, bet jo vadovė dokumentuose apgaulingai nurodydavo, kad abonementas įsigytas žymiai ilgesniam laikotarpiui.
Nuteistoji kartu su priteista jai bauda taip pat privalės „Sodrai“ grąžinti nepagrįstai išmokėtą nėštumo ir gimdymo pašalpų bei išmokų vaiko priežiūrai dalį – 80 931 litą.
„Mamyčių byla“
Verta prisiminti ir dar vieną panašią bylą, kuri net dvejus metus buvo nagrinėjama tuometiniame Vilniaus 2-ajame apylinkės teisme. 2012 metų liepos viduryje net 11 kaltinamųjų pagaliau buvo paskelbtas verdiktas, paskirtos bausmes už kaltinamųjų siekį pasipelnyti iš motinystės (tėvystės) pašalpos.
Tuomet dviem – pripažintiems sukčiavimo organizatoriams – bendrovės „Inaris“, o vėliau įmonės „Busarja“ vadovei Birutei Girut (2 su puse metų) ir Dariui Maldaniui (pusantrų metų) buvo skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, kitiems 9 skirtas laisvės apribojimas ir registracija policijoje. Iš vienuolikos kaltinamųjų – 8 moterys ir vienas vyras – tik vienas prisipažino, kad siekė pasipelnyti iš tėvystės pašalpos. Kiti, nepaisant surinktų įrodymų, tvirtino esą nekalti.
Taip pat buvo priteistas civilinis bendrovės „Sodra“ ieškinys, kurio dydis siekė daugiau nei 100 000 litų. Apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad sukčiavimą organizavo B. Girut su D. Maldaniu, kurie su motinomis ir tėvu nuo 2007-ųjų rugpjūčio iki 2009-ųjų balandžio apgaule įgijo 179 447 litų „Sodros“ lėšų.
Jeigu įtartinai dideles išmokas gaunančiomis motinomis nebūtų susidomėję Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai, jos iš „Sodros“ būtų gavusios apie 700 000 litų išmokų.
Kaltę neigė
Prieš teismą stojusios motinos savo kaltę neigė. Tuo tarpu kaltinimų dėl pašalpų pasisavinimo sulaukęs vilnietis I. B. (tuo metu 26 m.) pareigūnams prisipažino, kad prieš išeidamas tėvystės atostogų jokio darbo nedirbo, o B. Girut už tariamą įdarbinimą sumokėjo 11 000 litų.
Darbo sutartyje buvo nurodyta, kad I. B. dirbo antraeilėse direktoriaus pavaduotojo pareigose 4 valandas ir gavo 7 000 litų atlyginimą.
Buvo ir tokių motinų, kurios sutiko dirbti už minimalų – 800 litų atlyginimą. Daugelis jų dirbo vos po kelis mėnesius. Taip pat paaiškėjo, kad kai kurioms moterims esą buvo mokamas 6000-7000 litų atlyginimas, o realiai jos tegaudavo vos 400 litų algą.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad daugiausia Naujojoje Vilnioje gyvenančių moterų į organizatorės pinkles pakliūdavo gydymo įstaigose, grožio salonuose, ar iš pažįstamų sužinojusios apie galimybę neteisėtai pasididinti motinystės ar tėvystės pašalpas.
Teismų karuselė
Tačiau šioje byloje taškas dar nepadėtas. B. Girut ir D. Maldanis teismo sprendimą apskundė Vilniaus apygardos teismui. Vėliau kasacinis skundas pasiekė ir LAT, kuris gražino bylą į Vilniaus apygardos teismą nagrinėti ją iš naujo. Šiuo metu tarp teismo posėdžių paskelbta pertrauka – kitas teismo posėdis numatytas rugsėjo pradžioje.
Pravartu priminti, kad mokesčių slėpimas ir pasikėsinimai į biudžeto lėšas sudaro didžiąją dalį sukčiavimo nusikaltimų, kurių pasekmes jaučia visi mokesčių mokėtojai, todėl tyrėjų ir prokurorų pareiga – saugoti bendrą visų šalies gyventojų turtą.
Pasak prokurorų, ištraukusio piniginę iš svetimos kišenės asmens veiksmų vertinimas aiškus, o „Sodros“ bylose dažnam sunku suvokti, kuo nusikalto, jei įstatymas tarsi leidžia jį apeiti. Žmonės privalo įsisąmoninti, kad „Sodros“ biudžeto lėšos nėra šiai institucijai ar jos darbuotojams priklausančios lėšos – tai visų apdraustų asmenų pinigai. Iš jų mokamos pensijos, ligos, bedarbio pašalpos, kitos išmokos.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
