Pas tokią buto šeimininkę kambarį Vilniuje išsinuomojusi mergina skundėsi, kad nebegali kentėti tokio spaudimo, tačiau išsikraustyti bijo, nes nenori prarasti depozito.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad nuomotoja tokiu elgesiu pažeidžia visas teises ir turėtų depozitą grąžinti. Vis tik specialistai įspėja, kad viskas priklauso nuo sutarties.
Jei šalys susitaria dėl kasdienio namų tvarkymo ar panašių dalykų, nuomininkas privalo to laikytis. Tačiau nuomos sutartis nėra absoliuti – yra tam tikros ribos. Taigi kyla klausimas – ką tokiu atveju daryti ir ar įmanoma atgauti depozitą?
Liepia kasdien siurbti grindis
Viena mergina socialiniame tinkle „Facebook“ papasakojo, kad išsinuomojo kambarį bute, kuriame tenka gyventi kartu su jo šeimininke.
Ji nurodė, kad sutartis pasirašyta metams, tačiau praėjus vos trims mėnesiams buto savininkė pradėjo nepaliaujamai kabinėtis.
„Pastaruoju metu šeimininkė ant manęs rėkia dėl menkniekių. Prisikabinėja, kad nusipirkau šiukšlinę ir į ją metu šiukšles. Principas tame, kad aš rūšiuoju, todėl pirkau savo šiukšlinę. Virtuvėje neleido laikyti, išnešiau į savo kambarį. Šiandien pareiškė – nešk į balkoną.
Siurbt kambarius liepia kiekvieną dieną, nes ji taip nori, kitaip aš nevala ir pan. Taip pat ji paranojikė – langas turi būti visada uždarytas, jeigu išeini iš buto, butas visada turi būti užrakintas visais užraktais (šarvuotose duryse), nes kitaip apvogs“, – patirtimi dalinosi nuomininkė.
Ji teigė nebenorinti su ja gyventi, tačiau nežinanti, ar būtų galima atgauti 200 eurų depozitą neišgyvenus visų metų, kaip nurodyta sutartyje: „Nes, atrodo, negaliu ten būti nė minutės...“
Dalis komentatorių siūlė tiesiog nebekentėti: „Asmeniškai spjaučiau aš į tuos 200 eurų ir išsikraustyčiau. Ramybė svarbiau. Ir dar internete, grupėje, pasidalinčiau antirekomendacija.“
Nekilnojamojo turto kompanijos „Crew estate“ įkūrėjas ir vadovas Audrius Gudanavičius – tos pačios nuomonės. Jis atkreipė dėmesį, kad kambario nuoma kartu gyvenant šeimininkui – ne toks dažnas reiškinys, kuris, anot jo, gal labiau pasitaiko tarp studentų:
„Atsakymas – vienas: kai nuomojiesi kambarį, reikia suprasti, kad gyvensi pas kažką namuose ir su kažkuo. Jei žmogus neadekvatus ir negali gyventi kartu – negyvenk ir nesitaikstyk su nesąmonėm. Joks įstatymas ar sutartys čia nepadės.“
Ką daryti, norint susigrąžinti depozitą?
Kiti komentaruose nurodė, kad nuomotojas negali kenkti ir trukdyti nuomininkui: „Jei nuomotojas nesilaiko šių punktų, jis privalo grąžinti depozitą, nes jūs nutraukiate sutartį dėl jo kaltės.“
Viena moteris pabrėžė, kad šeimininkei nuomininkė turėtų pasakyti, jog sutartyje nėra punkto gyventi pagal šeimininkės norus ir reikalavimus.
„Gyvenkite savo gyvenimą, kaskart jai kažką pasakius sakykite, kad ji neturi teisės jums nurodinėti, o jei kas nepatinka – tegul grąžina depozitą ir jūs išeisite“, – pridūrė ji.
Advokato Giedriaus Baziulio kontoros teisininkės, advokato padėjėjos Dovilės Navickaitės aiškinimu, nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos raštu arba žodžiu.
O terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, jos teigimu, turi būti sudaroma raštu.
Pasak specialistės, nesvarbu, ar nuomos sutartis sudaryta žodžiu, ar raštu – tiek nuomotojas, tiek nuomininkas privalo elgtis atsakingai ir rūpestingai.
Ji pridūrė, kad pareigos elgtis atsakingai ir rūpestingai pažeidimo atveju teisę į nuostolių atlyginimą turi tiek nuomotojas, tiek nuomininkas.
O jeigu nesutarimų niekaip nepavyksta išspręsti taikiai, anot teisininkės, nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją, jei sutartyje nenustatyta kitaip.
„Jeigu nuomininkas neįvykdo šio reikalavimo, tuomet nuomotojas turi teisę į susidariusių nuostolių atlyginimą. Įstatyme ar sutartyje nustatytu laiku pranešus nuomotojui apie nuomos sutarties nutraukimą ir grąžinus nuomotojui turtą tokios būklės, kokios jį gavo nuomininkas, atsižvelgiant į turto natūralų nusidėvėjimą, nuomininko sumokėtas depozitas jam turi būti grąžintas.
Jei nuomotojas depozito nuomininkui negrąžina, nuomininkas dėl depozito susigrąžinimo turi teisę kreiptis į teismą“, – dėstė D. Navickaitė.
Nemokėti nuomos ar filmuoti ir kviesti policiją?
Kita dalis komentatorių patarė pasikalbėti su šeimininke arba prašyti grąžinti depozitą. O jei nesutiks – tada viską filmuoti ir kviesti policiją: „Negali gi ji sau visko leisti, nesvarbu, kad savininkė.
Jei priėmė žmogų gyventi, tai, kas jo kambary dedasi – ne jos reikalas, nes ten jau skaitosi kito žmogaus privati erdvė.“
Tą siūlo ir teisininkė – anot jos, jei nuomotojas grasina ar atlieka kitus pavojų nuomininko sveikatai ar gyvybei sukeliančius veiksmus, nuomotojui tokius veiksmus reikėtų užfiksuoti ir kreiptis į artimiausią policijos komisariatą.
Buvo ir tokių žmonių, kurie siūlė vietoje depozito tiesiog nesumokėti už paskutinio mėnesio nuomą ir išsikraustyti.
Nekilnojamojo turto paslaugas teikianti agentūra „Sauginuoma.lt“ nurodė, kad, aptariamu atveju, nuomotoja negali nurodinėti tokių neadekvačių dalykų. Tačiau pridūrė, kad tiek nuomininkas, tiek nuomotojas turi atsakomybių ir įsipareigojimų.
„Pasitaiko tokių atvejų, kai išvis nėra pasirašyta jokia sutartis, o yra žodiniai susitarimai, tada kyla daug problemų iš abiejų pusių.
Geresnis patarimas – nuomotis atskirą butą su drauge ar draugu, o ne su buto šeimininkais, ir visada pasirašyti nuomos sutartį. Mūsų įmonė nenuomoja kambarių, nes dažnu atveju nėra atsakomybių, kas už ką atsako ir kokios taisyklės galioja nuomos laikotarpiu“, – komentavo agentūros atstovai.
Kalbėdama apie teises ir pareigas, teisininkė D. Navickaitė įvardijo, kad nuomininkas kiekvieną mėnesį turi sumokėti gyvenamosios patalpos nuomos mokestį. Jei sutartyje nenurodyta kitaip, pagal įstatymą, nuomos mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos.
„Jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomotojas turi teisę nutraukti nuomos sutartį. Tokiu atveju nuomininkas iškeldinamas iš nuomojamos patalpos“, – aiškino D. Navickaitė.
Ar sutartyje gali būti sąlyga siurbti grindis?
Paklausus, ar nuomos sutartyje gali būti įrašyta tokia sąlyga, kad nuomininkas, pavyzdžiui, kasdien turi siurbti grindis, „Sauginuoma.lt“ atstovai atsakė, kad iš praktikos – ne.
Tačiau pridūrė, kad, jei sutartyje tokia sąlyga būtų įrašyta ir nuomininkas su ja sutiktų (sutartį pasirašytų), tada tai yra įmanoma.
Vis tik, jei tokių sąlygų nėra, anot agentūros, nuomininkas gali paskaityti sutartyje, kokie jo įsipareigojimai yra numatyti, ir informuoti savininką raštu, kad, pagal punktą x, jis neprivalo to daryti.
D. Navickaitės aiškinimu, jei nuomotojas ir nuomininkas susitaria dėl gyvenamojo būsto kasdienio tvarkymo, rakinimo, tai šių sąlygų nuomininkas turi laikytis. O nesilaikant nuomos sutarties, nuomotojas turi teisę reikalauti nuomininko atlyginti dėl sutarties nesilaikymo atsiradusius nuostolius.
Vis tik pašnekovė pabrėžė, kad nuomos sutarties sąlygos neturi prieštarauti Civilinio kodekso nuostatoms, kurias nuomotojo ir nuomininko sudaryta nuomos sutartimi keisti yra draudžiama.
„Nuomininkas ir nuomotojas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų turi laikytis. Tačiau nuomotojo ir nuomininko teisė susitarti nėra absoliuti“, – pažymėjo teisininkė.
Remdamasi Civiliniu kodeksu ji įvardijo, kad negalioja tos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygos, kurios:
- nustato nuomininko civilinę atsakomybę be kaltės;
- suteikia teisę nuomotojui vienašališkai keisti nuomos sutarties sąlygas;
- daro nuomininko teises priklausomas nuo jo šeimos narių skaičiaus, išskyrus atvejus, kai nuomininko teisių pasikeitimas šiuo atveju yra pateisinamas gyvenamosios patalpos dydžiu;
- riboja nuomininko teisę pirkti daiktus ar gauti paslaugas iš asmenų, kuriuos nuomininkas nori pasirinkti savo nuožiūra;
- suteikia nuomotojui teisę reikalauti iš nuomininko sumokėti iš karto nuomos mokestį už visą nuomos terminą, jeigu nuomininkas nesumoka nuomos mokesčio už vieną periodą;
- suteikia nuomotojui teisę vienašališkai įvertinti gyvenamosios patalpos būklę ir konstatuoti, kad ji – tinkama gyventi;
- nustato didesnę nuomininko civilinę atsakomybę nei faktiškai nuomotojui padarytos žalos dydis.
Valydavom vonią,wc virtuvę ir koridorių kiekvieną savaitę ir nieko išgyvenom,nes netingėjom ir nebuvo sunku.Su šeimininke sutardavom,ji keista , bet ji šeimininkė ,o ne mes.
