Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“
Šokolado gurmanai Japonijoje skanauja lietuvių gamybos šokolado, JAV gyventojai gali mėgautis preciziškai vertinamu lietuvišku alumi, o ukrainiečių kūdikiams mamos perka kokybiškų lietuviškų tyrelių. Taip, unikalius bei kokybiškus lietuviškus produktus atranda ir pasaulio vartotojai.
Prisotintose pasaulio rinkose vartotojams nebeužtenka, kad produktas tiesiog tenkintų esminius jų poreikius. Klientai pradeda ieškoti pridėtinės vertės, kitoniškų prekių ir už tai yra pasiryžę mokėti daugiau. Lietuviškas verslas taip pat neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų. Galime didžiuotis sėkmingo nišinio verslo, užkariaujančio užsienio vartotojus, pavyzdžiais.
„Mažam verslui lengviau reaguoti į rinką, išsiaiškinti vartotojo įgeidžius ir juos patenkinti“, – teigė „Verslios Lietuvos“ Eksporto departamento direktorė Jurgita Butkevičienė. Pasak jos, orientuojantis į nišinį segmentą, kuriama didesnė pridėtinė vertė, buriasi lojalių klientų ratas, o gaminio ar paslaugos išskirtinumas gali atverti net tų užsienio rinkų, kuriose yra didžiausia konkurencija, duris.
Leidinio „Ekonomika.lt“ kalbinti lietuvių verslininkai teigė įžvelgiantys daugybę nišinio verslo privalumų.
„Būdami nišiniai, galime būti lankstesni negu didieji verslai“, – įsitikinęs lietuviško šokolado „Chocolate Naive“ įkūrėjas Domantas Užpalis. Jo teigimu, tokiam verslui taikyti inovacijas yra daug paprasčiau negu didiesiems koncernams. Įdomu, kad 95 proc. pasaulyje gaminamo šokolado gamina ant vienos rankos pirštų suskaičiuojami koncernai.
„Kad ir kur jūs valgytumėte masiškai gaminamą šokoladą, jis gali būti to paties gamintojo“, – leidiniui pasakojo D. Užpalis. Paradoksalu, kad, rodos tokiame dideliame ir persotintame pasaulyje yra tik keli šokolado gamintojai. „Mes orientuojamės į lėtesnį vartojimą“, – verslo nišą atradęs džiaugėsi „Chocolate Naive“ įkūrėjas.
Būti dideliam ir siekti masto ekonomijos nėra pagrindinė sėkmės recepto sudedamoji dalis.
„Jei sugebi rasti ir išgryninti, kas yra svarbiausia klientui, bei parodyti savo konkurencinį pranašumą, turi visas galimybes įsitvirtinti ne tik vietos rinkoje, bet ir tarptautiniu mastu“, – tikino J. Butkevičienė.
„Didesnėms įmonėms tenka įveikti daugiau biurokratinių kliūčių“, – tvirtino rankomis šokoladą gaminančios įmonės vadovas D. Užpalis.
„Chocolate Naive“ produkcijos gali pasmaguriauti JAV, Italijos, Prancūzijos, Japonijos, Olandijos, Lenkijos, Kazachstano bei Lietuvos gyventojai. Jau ketverius metus skaičiuojanti įmonė džiaugiasi beveik milijoną litų siekiančia metine apyvarta.
Ilgesnė perspektyva
D. Užpalis, kalbėdamas apie gamybinius verslus, teigė, kad tokio verslo pradžiai reikia daug daugiau išlaidų negu su technologijomis susijusiam verslui.
„Kai gamini tam tikrus produktus, turi sekti, kaip veikia įranga, – pasakojo D. Užpalis. – Gamyba sunkesnė ir pelningumas mažesnis“. Vis dėlto svarbu paminėti, kad gamybos pramonės, ypač maisto, išliekamoji vertė yra gerokai ilgesnė.
„Technologijos keičiasi žymiai greičiau, o prie maisto tablečių žmonės bent artimiausiais šimtmečiais tikrai nepereis“, – apie verslo skirtumus pasakojo D. Užpalis.
Idėja – dar ne viskas
„Verslios Lietuvos“ Eksporto departamento vadovė atkreipė dėmesį, kad dažnai manoma, jog būti išskirtiniam – tai taikyti inovacijas, naujas technologijas.
„Iš tikrųjų nišiniame versle svarbiausia yra idėja, – teigė J. Butkevičienė, tačiau pridūrė, kad vien geros idėjos ir gražių norų neužtenka. – Svarbu sukaupti informaciją, žinių bagažą bei žinoti, kur galima gauti pagalbos ir patarimų.“
Užsitarnavo vardą
Kūdikių maistą gaminančios „Marmaluzi“ direktorė Rasa Godelaitienė pasakojo, kad ketina savo produkciją eksportuoti į Ukrainą, Rusiją, Baltijos šalis ir net Iraną. Jos teigimu, lietuviškas produktas užsienio rinkoje jau asocijuojasi su kokybe ir patikimumu, dėl to, be abejo, lengviau įeiti į naujas rinkas. „Marmaluzi“ vadovė pasakojo matanti perspektyvų nišiniam savo verslui pasauliniame kontekste.
„Kūdikių maisto gamintojų pasaulyje yra tik 6–8, – teigė R. Godelaitienė. – Mūsų produktas skirtas tiems, kurie vertina kokybę.“ Žinoma, nėra nuvertinama ir Lietuvos rinka, tačiau pašnekovė atkreipė dėmesį, kad įstatymų bazė verčia ieškoti ir savo vietos užsienyje. Tai lemia skirtinga motinystės ar tėvystės atostogų trukmė. „Gimus kūdikiui, Lietuvoje galima išeiti atostogų iki 2 metų, to nėra nė vienoje kitoje pasaulio valstybėje, – leidiniui pasakojo „Marmaluzi“ direktorė. – Užsieniečiai tėvai neturi tiek daug laiko prižiūrėti naujagimius ir jais rūpintis.“
Trunka ilgiau
R. Godelaitienė tikino, kad produkciją sunkiau eksportuoti į ne ES šalis, nes keliami aukštesni reikalavimai. „Galima skaityti čia, sėdint Lietuvoje, apie užsienio rinkas, bet be vietinių pagalbos nelabai ką ir padarysi“, – pridūrė R. Godelaitienė. Pasak jos, paruošti reikiamus dokumentus, leidžiančius eksportuoti produkciją, užtrunka iki dvejų metų.
„Vis dėlto įdėtas darbas nenueina veltui, nes ilgainiui šios investicijos atsiperka“, – įsitikinusi „Marmaluzi“ vadovė.
Pirma – susipažinti
„Vilniaus alaus“ generalinis direktorius Algirdas Bagatyrius taip pat neabejoja lietuviško prekės ženklo kokybe ir sėkme užsienio rinkose. Jis įsitikinęs, kad ieškant eksporto krypčių pirmiausia reikėtų gerai susipažinti su užsienio rinkomis.
„Tas pats produktas skirtingose rinkose netinka“, – kalbėjo 15 proc. savo gaminių eksportuojantis A. Bagatyrius bei pridūrė, kad didžiausias iššūkis ir yra atrinkti tinkamiausią produktą.
„Savo gaminius eksportuojame ir į šalis kaimynes šalis, ir į JAV“, – leidiniui sakė „Vilniaus alaus“ generalinis direktorius.
Lietuvos eksproto apimtys:
Šių metų sausį Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (17,6 proc.), Latviją (10,4 proc.), Vokietiją (8,8 proc.), Lenkiją (7,9 proc.)
Sausį, palyginti su praėjusių metų pirmuoju mėnesiu, eksporto augimas mažėjo 11 proc.
Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 21,6 proc.
