Nuo Berlyno iki Vašingtono, nuo Jeruzalės iki Beiruto minios žmonių mojavo Prancūzijos vėliavomis ir giedojo šios šalies himną „Marselietė“ („La Marseillaise“), protestuodami prieš 17 žmonių gyvybių pareikalavusias islamistų atakas, iš kurių kruviniausia buvo įvykdyta satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakcijoje Paryžiuje.
Krikščionys, musulmonai ir žydai dalyvavo tose eitynėse, vykusiose tuo metu, kai Prancūzijoje per vienybės demonstracijas į gatves išėjo beveik 4 mln. žmonių.
Izraelyje, kuriame bus palaidoti keturi Prancūzijos žydai, žuvę per ataką vienoje košerinio maisto parduotuvėje Paryžiuje, daugiau negu 500 žmonių susirinko Jeruzalėje priešai ekraną, kuriame švytėjo užrašas prancūzų kalba „Jeruzalė yra „Charlie“.
Dešimtys palestiniečių taip pat surengė mitingus Vakarų Kranto mieste Ramaloje, o islamistų judėjimo „Hamas“ kontroliuojamame Gazos Ruože aukos buvo pagerbtos per gedulingą budėjimą su uždegtomis žvakėmis.
Kitapus Atlanto vandenyno apie 25 tūkst. žmonių išėjo į gatves Kanados prancūzakalbio regiono pagrindiniame mieste Monrealyje, nurodė organizatoriai.
JAV sostinėje keli tūkstančiai žmonių dalyvavo tyliose eitynėse, kurioms vadovavo Prancūzijos ambasadorius Gerard'as Araud (Žeraras Aro).
„Esu čia Vašingtono prancūzų prašymu, nes jie, kaip ir aš, yra nuliūdę, stebėdami savo šalį išgyvenančią tokią sunkią krizę iš taip toli“, – sakė G.Araud.
Eitynėse Vašingtone dalyvavo kelių kitų Europos šalių ambasadoriai, aukščiausio rango JAV diplomatė Europos reikalams Victoria Nuland (Viktorija Njuland) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė prancūzė Christine Lagarde (Kristina Lagard).
Los Andžele daugelis garsenybių, sekmadienio vakarą susirinkusių į „Auksinių gaublių“ teikimo ceremoniją, atėjo tviskantys ir išsipuošę, bet kelios žvaigždės apsirengė kukliau, demonstruodamos palaikymą teroro atakų Paryžiuje aukoms.
Aktorius George'as Clooney (Džordžas Klunis) ir jo žmona Amal, kino žvaigždės Helen Mirren (Helen Miren), Kathy Bates (Keiti Beits) ir Diane Kruger (Dajen Kriuger) buvo tarp tų, kurie laikė plakatus arba buvo įsisegę ženkliukus su užrašu „Je Suis Charlie“.
„Šiandien – nepaprasta diena, – G.Clooney sakė apie pasaulyje vykstančias eitynes per savo padėkos kalbą, kai jam buvo įteiktas garbės apdovanojimas. – Jie žygiavo palaikydami idėją, kad mes nevaikščiosime apimti baimės.“
Europa gedi „kritusių draugų“
Europoje vienas iš didžiausių mitingų buvo surengtas Berlyne, kur apie 18 tūkst. žmonių žygiavo dėvėdami marškinėlius su užrašu "Patikros postas "Charlie Hebdo", kuris yra užuomina į Šaltojo karo laikų Berlyno sienos perėją "Checkpoint Charlie".
Keliomis dienomis anksčiau Vokietijos naujas antiislamistinis judėjimas "Pegida" surengė eitynes Dresdene, kuriose dalyvavo apie 35 tūkst. žmonių.
Briuselyje belgų karikatūrininkas Philippe'as Geluckas (Filipas Geliukas) buvo tarp 20 tūkst. demonstrantų, sakydamas, kad atėjo "pagerbdamas savo draugus, kritusius" per ataką prieš "Charlie Hebdo".
"Žinau, kad musulmonų bendruomenė jaučiasi traumuota ir pažeminta tų karikatūrų, bet jos buvo nutaikytos ne į islamą, o fundamentalizmą", - pabrėžė jis.
Du ginkluoti užpuolikai nušovė 12 žmonių per ataką prieš savaitraštį, spausdinusį daugelį musulmonų piktinusias karikatūras, vaizduojančias pranašą Muhammadą (Muhamadą). Trečias užpuolikas per atskirus du išpuolius nužudė policininkę ir keturis žmones, paimtus įkaitais vienoje Paryžiaus košerinio maisto parduotuvėje.
Londono Trafalgaro aikštėje susirinko apie 2 000 žmonių, kurie laikė iškėlę rašiklius, o miesto simboliu tapęs Tauerio tiltas buvo apšviestas Prancūzijos vėliavos spalvomis - raudona, balta ir mėlyna. Daug žmonių taip pat dalyvavo demonstracijoje universitetiniame Oksfordo miestelyje.
Britanijos sostinė prieš dešimtmetį irgi buvo sukrėsta teroro išpuolių, kai 2005 metų liepos 7-ąją mirtininkai detonavo bombas trijuose metropoliteno traukiniuose ir viename autobuse, užmušdami 52 žmones.
Madrido centre esančioje Saulės Vartų aikštėje šimtai žmonių susirinko nešdami Prancūzijos vėliavas ir giedodami "Marseljetę".
Šimtai musulmonų taip pat susirinko Madrido Atočos stotyje, kur 2004 metų kovo 11-ąją buvo įvykdytas didžiausias teroro išpuolis per Ispanijos istoriją. Tąsyk džihadistų judėjimo "al Qaeda" įkvėpti užpuolikai detonavo bombas traukiniuose, nusinešusias 191 žmogaus gyvybę.
Toje demonstracijoje musulmoniškus šydus dėvinčios moterys su mažais vaikais prisidėjo prie jaunų vyrų, laikančių plakatus su užrašais "Aš musulmonas ir nesu teroristas".
Demonstracijos visuose žemynuose
Dar apie 12 tūkst. žmonių demonstravo Vienoje, o apie 3 000 išėjo į gatves per pūgą Stokholme. Maždaug 2 000 dalyvavo eitynėse Dubline.
Liuksemburgo didžioji kunigaikštienė Maria Teresa (Marija Tereza) žengė retą žingsnį, atėjusi į demonstraciją, kurioje dalyvavo apie 2 000 žmonių. Italijoje apie tūkstantis aktyvistų susirinko Romoje; dar maždaug tiek pat protestavo Milane. Lisabonoje į gatves išėjo apie 200 žmonių.
Stambulo centre šimtai žmonių laikė iškėlę rašiklius ir gėles; panaši demonstracija taip pat buvo surengta Turkijos sostinėje Ankaroje.
Tačiau Stambule policija anksčiau suėmė du praeivius, kurie šaukė: "Kodėl dalyvaujate demonstracijoje už tą žurnalą, įžeidinėjusį pranašą?!"
Beirute šimtai libaniečių ir ten gyvenančių prancūzų laikė iškėlę plakatus su užrašu "Je suis Charlie" ir rašiklius.
Protestuotojai susirinko Samiro Kassiro (Samiro Kasiro) aikštėje, pavadintoje iškilaus prancūzų kilmės Libano žurnalisto, nužudyto 2005 metais, vardu.
Keli šimtai žmonių giedojo "Marselietę" ir Argentinos nacionalinį himną prie Prancūzijos ambasados Buenos Airėse, kur žmonės laikė transparantus su užrašais "Visi susivieniję" ir "Aš esu "Charlie", aš esu policijos pareigūnas, aš esu žydas".
Gvinėjos prezidentas Alpha Conde (Alfa Kondė) kartu su keliais šimtais kitų žmonių pasirašė užuojautų knygoje Prancūzijos ambasadoje, pasakojo liudininkai. Apie 500 žmonių taip pat dalyvavo eitynėse Dramblio Kaulo Kranto didžiausiame mieste Abidžane.
Kelios valandos prieš prasidedant eitynėms Paryžiuje šimtai žmonių dalyvavo solidarumo demonstracijose Sidnėjuje ir Tokijuje.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
