Pasaulį gali ištikti prekybos karai
Pasak G. Nausėdos, JAV prezidentas D. Trumpas yra savotiškas paradoksas. Jis visa savo esybe nori grįžti į Ameriką ir nebevaidinti to vaidmens, kurį JAV vaidino pastaraisiais dešimtmečiais. Nuo JAV prezidento veiksmų priklauso beveik viskas, jei ne viskas.
„Kol kas matau tik vieną teikiamą dalyką, D. Trumpas labai nuoširdus žmogus. Tą ką sakė iki rinkimų yra pasiryžęs ir įgyvendinti. Tai kas daroma dabar veda prie prekybos karų, kuomet kaunamasi vienas prieš vieną. Jie turi vieną bjaurią ypatybę – laimėtojų arba nebūna arba jie labai trumpalaikiai. Kinijai pakaktų atsisakyti dviejų produktų – sojos pupelių ir lėktuvų ir JAV jau ištiktų šokas.
D. Trumpo tikslas įgyvendinti 4-5proc. atrodo nelabai realistiškas. Siena lems einamosios sąskaitos deficitą“, - sako ekonomistas.
Tuo tarpu euro zona bus purtoma „Brexit“. Jau dabar matyti, kad derybos vyks sunkiai.
„Theresos May kalba suteikė tam tikro aiškumo kas yra Didžiosios Britanijos prioritetai, o tai - atgauti sienų ir imigrantų kontrolę. Dėl to buvo pasiryžę net laisvą prekybą aukoti. Tačiau dabar nesu toks tikras, kad pavyks sklandžiai įvykdyti derybas. Parlamentas diktuojamas tų, kurie nori pasilikti ES. Tai bus norima ir antro ir trečio ir kita pusė nebus pasiruošusi tokio masto deryboms“, - prognozuoja G. Nausėda.
Rinką Europoje kaitins ir Vokietijos, Prancūzijos rinkimai, kurie kels iššūkius ir euro valiutos stiprėjimui.
Kas laukia Lietuvos?
Pastaruoju metu Lietuvos ekonomika pasižymi viena savybe, kuri gali iš dalies džiuginti trumpuoju laikotarpiu, tačiau nežada nieko gero vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu. Tai – vartotojų ir investuotojų pasitikėjimo „išsivaikščiojimas“ į skirtingas puses.
SEB bankas prognozuoja, kad 2017 m. Lietuvos ekonomika augs 5 proc., 2018 m. - 3 proc. Kodėl tokiame sudėtingame pasaulyje tikimasi tokio augimo?
G. Nausėda pasakoja, kad eksportui 2016 m. nebuvo įspūdingi, bet eksporto kaina didžiąją praeitų metų dalį mažėjo: tiek dėl naftos, tiek dėl maisto kainų. Šiais metais to nebesitikima ir galvojama, kad eksporto kaina pamažu didės. Visgi tradicinėse rinkose yra problemų dėl mažos maržos, bet bent jau rinka nesitraukia.
„Tikėtis, kad šiais metais vartojimas išaugs daug labiau nereikėtų tikėtis, nes nebus tokio komponento kaip minimalios mėnesio algos (MMA) kėlimo. Jis turi ženklios įtakos maisto produktų įtakai. Visgi ir toliau didės vartojimas šiais metais.
Namų ūkio vartojimo apimtis nuosekliai augo keletą metų iš eilės tiek galiojusiomis, tiek palyginamosiomis kainomis. Deja, to negalima pasakyti apie investicijas, kurios 2016 m. net absoliučiai sumažėjo.
Galima guostis, kad investicijų sąstingį lėmė pauzė tarp ankstesnios Europos Sąjungos finansinės perspektyvos ir dar neįsibėgėjusios 2014-2020 m. finansinės paramos panaudojimo, tačiau tai niekaip nekeičia esminės problemos – menko privačių įmonių „apetito“ investuoti. Privačios investicijos labiausiai priklauso nuo politinio ir ekonominio neapibrėžtumo lygio, gamybos pajėgumų lygio, išorinio finansavimo kainos, paklausos ir pardavimų. Tad jei tu nematai šių faktorių, tu nereinvestuosi to pelno. Tad šie keturi sektoriai svarbūs“, - sako ekonomistas.
2017 m. infliacijos, kainų kilimo tempas Lietuvoje augs dėl keleto priežasčių, nurodo G. Nausėda. Pirmiausia degalai kainuos vidutiniškai brangiau nei praėjusiais metais kylant pasaulinėms naftos kainoms ir silpstant eurui.
„Toliau, didėjant darbo užmokesčio sąnaudoms, verslas stengsis jas perkelti į galutinę kainą, tačiau susidurs su nevienodu pasipriešinimu. Lengviausia tai padaryti bus darbui imlių paslaugų srityje, sunkiausia – tiesiogiai su importu konkuruojančiuose verslo sektoriuose.
Ir sprendimas pakelti akcizus, vien šitas sprendimas padidins infliacija 1 proc. punktu dėl alkoholio akcizo padidinimo“, - atskleidžia G. Nausėda.
Visgi ekonomistas pabrėžia, kad darbo užmokestis augs sparčiau nei kainos, nors didės lėčiau nei praeitais metais dėl MMA. O štai atlyginimai viešajame sektoriuje nedidės tol, kol nesumažės darbuotojų.
„Gerai, jei bėga iš viešojo sektoriaus į privatų. Gal, kai prasidės rimtesnė problema, tada tik valdžia pradės ką daryti“, - sako ekonomistas.
