Daugiau nei 100 pasaulio šalių dėl pasaulinio atšilimo katastrofos gresia politinis chaosas ir masinė migracija, tvirtina britų dienraštis „The Guardian“.
Pasak jo, 46 valstybės, kuriose gyvena daugiau nei 2,7 mlrd. žmonių, jau dabar dėl besikeičiančio klimato susidūrė su dideliu karinių konfliktų bei karų pavojumi. Dar 56 valstybėms gresia politinė destabilizacija, kurios pasekmes pajus 1,2 mlrd. gyventojų.
Tokią atšiaurią pranašystę paskelbė organizacija „International Alert“, šią savaitę pristatysianti „Klimato konfliktu“ pavadintą tyrimo ataskaitą. Tyrėjai priėjo išvadą, kad dėl klimato kaitos didėjanti dirvų erozija, pasaulinio vandenyno lygio kilimas, ledynų tirpimas ir stiprėjančios audros didžiojoje Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos dalyje sukels naujus karinius konfliktus ir socialines katastrofas. Pavojaus zonoje – net Europa, rašo „The Guardian“.
„Klimato pokyčiai sudarys prielaidas kruviniems konfliktams, kurie savo ruožtu pablogins visuomenės gyvenimo lygį ir jos galimybę įveikti klimato permainų pasekmes“, - teigiama pranešime.
Blogiausia tai, kad valstybės susidurs su resursų trūkumu ir stabilumo stygiumi, o tai trukdys joms kovoti su globalinio atšilimo padariniais, teigia „International Alert“ generalinis sekretorius Danas Smithas. „Olandija nukentės nuo pasaulinio vandenyno lygio kėlimo, karai ir konfliktai jai turbūt negresia, - sakė jis duodamas interviu „Observer“. – Ši šalis turi pakankamai resursų, kad galėtų imtis efektyvių veiksmų, prie to prisidės ir Olandijos politinė sistema. Tačiau kitoms valstybėms trūks dirbamos žemės ir vandens, jas niokos vis stiprėjančios audros, o nepakankamai efektyvios vyriausybės negalės užtikrinti, kad būtų naudojamos veiksmingos priemonės“.
Kaip pavyzdį D. Smithas nurodė Peru. Geriamu vandeniu šią šalį iš esmės aprūpina tirpstantys ledynai. Tačiau iki 2015 m. pasaulinis atšilimas sunaikins praktiškai visus ledynus šioje teritorijoje, ir beveik visi 27 milijonai šalies gyventojų susidurs su geriamojo vandens trūkumu. Jei Peru valdžia imtųsi priemonių jau dabar, būtų galima užbėgti už akių artėjančiai krizei. Tačiau ši valstybė beveik neturi efektyvaus demokratinio valdymo patirties, joje reguliariai kyla maištai, o vyriausybė užsiėmusi teritoriniais ginčais su Čile ir Ekvadoru. Taigi viskas greičiausiai pasibaigs „chaosu, konfliktais ir masine emigracija“, tvirtina „International Alert“ vadovas.
Kitoks pavojus pakibo virš Bangladešo. „International Alert“ duomenimis, su besikeičiančiu klimatu susiję pokyčiai jau dabar šioje šalyje skatina kruvinus susirėmimus. Vasaros sausros kartu su stiprėjančiais potvyniais pakrantės regionuose naikina derlių. Milijonai žmonių jau emigravo į Indiją, taip provokuodami vis rimtesnius konfliktus, kurie ateityje neišvengiamai bus dar žiauresni, rašo „The Guardian“.
Pagrindinis geriamojo vandens šaltinis Afrikoje yra Nigeris ir kitos per keletą valstybių tekančios didžiosios upės. Jei sausros stiprės, o vandens šiose upėse mažės, konfliktai neišvengiami.
Specialistų teigimu dauguma Europos valstybių šiuo metu yra pakankamai stabilios, kad galėtų susidoroti su visuotiniu atšilimu. Išimtis – Balkanų šalys. Dėl karų politinė padėtis Serbijoje, Juodkalnijoje ir kitose šalyse yra pablogėjusi. Oro temperatūrai palaipsniui didėjant, o dirbamos žemės plotams mažėjant gyventojų perteklius neišvengiamai sukels prievartos proveržius, kurių valdžia nesugebės kontroliuoti.
Dienraščio teigimu iš pirmo žvilgsnio stebina, kad šiame „rizikų žemėlapyje“ yra net tokia šalis, kaip Rusija. „Maskva iš esmės nepraras Rusijos kontrolės, bet pasėlių plotų kai kuriuose regionuose mažėjimas baigsis vietiniais maištais. Kažką panašaus šiandien galima pamatyti Čečėnijoje“, - tvirtina D.Smithas.
„International Alert“ pabrėžia, kad klimato kaitos sukelti konfliktai – anaiptol ne miglotas ateities pavojus. „Jis jau ranka pasiekiamas“, „International Alert“ vadovą cituoja „The Guardian“.
