.jpg)
Augantis pasaulinis elektros energijos poreikis, skatinamas sparčiai besivystančių Azijos ekonomikų, verčia valstybes didinti pajėgumą. Nepaisant tragiškų įvykių Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje 2011-aisiais, pasaulio susidomėjimas atomine energetika nėra tolygus, tačiau anaiptol neblėsta.
Žlugęs referendumas
Praėjusių metų spalį patariamajame referendume Lietuvos piliečiai išreiškė savo nuomonę – nepritarė naujos atominės elektrinės statyboms ir visas projektas atsidūrė aklavietėje. Naujoji šalies vyriausybė savo verdiktą dėl atominės Lietuvos ateities turėtų paskelbti kovo mėnesį. Panašaus pobūdžio referendumas neseniai buvo surengtas ir Bulgarijoje. Pirmą kartą nuo 1971 metų šalyje surengtame referendume šalies gyventojų buvo klausiama, ar Bulgarijoje turėtų būti plėtojama atominė energetika ir statoma nauja atominė elektrinė. Pradiniais skaičiavimais, projekto vertė siektų 20–25 mln. Bulgarijos levų (35–44 mln. litų). Praėjusių metų kovą dėl finansinių kliūčių ir užsienio investuotojų stygiaus, kai 2009-aisiais iš projekto pasitraukė Vokietijos energetikos bendrovė RWE, Bulgarijos premjero Boiko Borisovo vadovaujama dešiniųjų vyriausybė sustabdė projektą. Tuomet Belenės atominę elektrinę netoli Dunojaus upės turėjusi statyti Rusijos valstybinė įmonė „Rosatom“ pareikalavo 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų) kompensacijos už sutarties nutraukimą. Tai paskatino opozicijoje esančią socialistų partiją inicijuoti referendumą. Už atominės elektrinės statybas pasisakė per 60 proc. referendumo dieną balsuoti atėjusių bulgarų, tačiau jis buvo paskelbtas žlugusiu – savo valią išreiškė tik kiek daugiau nei penktadalis balso teisę turinčių Bulgarijos gyventojų. Pagal šalyje galiojančius įstatymus tokiu atveju klausimas turi būti aptariamas šalies parlamente. Žinant, kad dabar jame daugumą sudaro B. Boikovo vadovaujama politinė partija, naujos atominės elektrinės projektas laikomas praktiškai žlugęs.
Pajėgumas auga, įtaka mažėja
Pasaulio atominės energetikos asociacijos (WNA) duomenimis, šiuo metu 31 pasaulio valstybėse veikia 435 branduoliniai reaktoriai. Bendras jų galingumas viršija 370 gigavatų. Asociacijos skaičiavimu, 2011 metais tai leido pagaminti 2,5 trln. kilovatvalandžių elektros energijos, kas sudarė 13,5 proc. viso pasaulio elektros energijos. Kiekvienais metais Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) pateikia Pasaulio ekonomikos apžvalgą, kurioje įvertina esamą pasaulinės energetikos rinkos padėtį. Naujausioje ataskaitoje TEA analitikai prognozavo, kad iki 2035 metų pasaulinis branduolinės energetikos pajėgumas sieks 580 gigavatų. „Lauktas atominės energetikos vaidmuo sumažėjo, nes po 2011-ųjų nelaimės Fukušimos atominėje elektrinėje valstybės peržiūrėjo savo branduolines strategijas“, – rašoma TEA ataskaitoje. Pažymima, kad Japonija ir Prancūzija prisijungė prie valstybių, ketinančių mažinti branduolinį pajėgumą, o Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje rimtą konkurencinį iššūkį atominei energijai kelia palyginti pigios gamtinės dujos. „Nors bendra branduolinės energijos gamyba auga skatinama pajėgumo didinimo Kinijoje, Pietų Korėjoje, Indijoje ir Rusijoje, jos dalis pasauliniame elektros energijos derinyje laikui bėgant mažės. Atsitraukimas nuo atominės energetikos gali turėti reikšmingos įtakos valstybių išlaidoms importuojant iškastinį kurą, elektros kainoms ir pastangoms siekiant atitikti aplinkosaugos reikalavimus“, – konstatuoja TEA ataskaitos autoriai.
Atomo mylėtojai
Branduolinės energetikos pajėgumo didinimas kai kuriose valstybėse pasireiškia jau egzistuojančių atominių elektrinių atnaujinimu. Šveicarijoje penkių branduolinių reaktorių pajėgumas buvo padidintas 13,4 proc. JAV branduolinės energetikos kontrolės komisija (NRC) patvirtino daugiau kaip 140 šalyje veikiančių reaktorių atnaujinimą, kurie padidins galią 6,5 tūkst. megavatų. Panašų reaktorių atnaujinimą suplanavusios ar jau atliko tokios valstybės kaip Ispanija, Suomija ar Švedija. Dauguma naujai planuojamų statyti reaktorių yra Azijos regione, kur sparčiai augančios ekonomikos reikalauja vis daugiau elektros energijos. TEA duomenimis, šiuo metu planuojama statyti 160 naujų branduolinių reaktorių, kurių bendras pajėgumas siektų 177 tūkst. megavatų. „Daugelyje šalių branduolinė energija sugrįžo į politikų darbotvarkę dėl noro užsitikrinti energetinį saugumą, aplinkosaugos apribojimų naudoti anglį bei ekonominių aspektų“, – rašo TEA ekspertai. Praėjusiais metais JAV kontrolieriai pirmą kartą per 3 dešimtmečius leido statyti naujus branduolinius reaktorius. Šalis planuoja pastatyti 13 naujų reaktorių, o pirmieji jų turėtų pradėti veikti 2020 metais. Jungtinėje Karalystėje, kur šiuo metu veikia 16 branduolinių reaktorių, vyriausybė patvirtino 6 naujų branduolinių reaktorių statybas. 700 mln. svarų sterlingų (2,8 mlrd. litų) vertės projektą vykdys mums jau žinoma Japonijos kompanija „Hitachi“. Labiausiai iš šių valstybių sąrašo išsiskiria Kinija, kuri iki 2020 metų planuoja keturiais kartais padidinti savo branduolinį pajėgumą. Nuo jos neatsilieka Rusija, šiuo metu jau statanti 10 naujų reaktorių ir planuojanti dar 14. Tikimasi, kad nauji reaktoriai iki 2017 metų leis pagaminti iki 9,2 gigavatų elektros energijos. Tarp labiausiai branduolinės energijos pajėgumą didinti planuojančių valstybių galima paminėti ir Pietų Korėją, statančią 4 naujus reaktorius, ir Indija, kurioje veikia 20 branduolinių reaktorių ir statomi 7 nauji. Nepaisant skaudžių pamokų ir įvairių kliūčių, atominė energetika išlieka viena svarbiausių energetinės strategijos dalių. Nors branduolinei energetikai sparčiai randama alternatyvų, bet kartais jos tampa sudėtingai įgyvendinamos ar paprasčiausiai finansiškai nepatrauklios.
FAKTAI: Atominės energetikos pajėgumas
Pasaulio atominės energetikos asociacijos (WNA) duomenimis, šiuo metu 31 pasaulio valstybėse veikia 435 branduoliniai reaktoriai Bendras jų galingumas viršija 370 gigavatų 2011 m. tai leido pagaminti 2,5 trln. kilovatvalandžių elektros energijos Šiuo metu planuojama statyti 160 naujų branduolinių reaktorių, kurių bendras pajėgumas siektų 177 tūkst. megavatų Labiausiai savo branduolinį pajėgumą planuoja padidinti Kinija, Rusija, Pietų Korėja ir Indija
