Po trečiadienį ir ketvirtadienį vykusio visuotinio streiko sostinei grįžtant prie įprasto ritmo, nedidelės protestuotojų grupės užblokavo kai kurias gatves.
Panašios barikados po opozicijos raginimo visoje šalyje rengti protestus buvo pastatytos ir pasienyje su Kolumbija esančiame San Kristobalio mieste.
Tačiau, palyginti su ankstesnėmis dienomis, demonstracijos buvo gana kuklios.
Prieš sekmadienį rengiamus „konstitucinės asamblėjos“, kuri turi perrašyti konstituciją, rinkimus N.Maduro vyriausybė įvedė naują protestų draudimą, pagal kurį tvarkos trikdytojams gresia iki 10 metų kalėjimo.
„Normalu, kad žmonės bijo, tačiau nepaisant visko, jie eina į gatves“, – prie vienos barikadų Karakase sakė opozicijos kontroliuojamos Nacionalinės Asamblėjos deputatas Freddy Guevara (Fredis Gevara).
Prokurorų teigimu, per keturis mėnesius trunkančius protestus prieš nepopuliarų kairiojo sparno prezidentą N.Maduro jau žuvo 113 žmonių, aštuoni iš jų – per ketvirtadienį pasibaigusį dviejų dienų visuotinį streiką.
Tarp žuvusiųjų – policijos pareigūnas, šalies šiaurės vakaruose esančiame Echido mieste nušautas šūviu į galvą, penktadienį pranešė prokurorai.
Maduro meta savo „kortą“
N.Maduro paragino opoziciją „liautis kėlus maištą“ ir pradėti derybas su jo vyriausybe, tačiau pakartojo, kad rinkimai įvyks ir kad juos saugos jam lojali kariuomenė.
„Dešinieji (opozicija) teigia, kad jie neleis žmonėms balsuoti. Manote, kad tai įmanoma? Niekada!“ – penktadienį pareiškė prezidentas.
„Mes turime kortą – kortą, kuri laimės šį žaidimą. Ir ši korta – nacionalinė konstitucinė asamblėja“, – teigė jis.
Šį planuojamą politinį organą opozicija pavadino nepopuliariojo „diktatoriaus“ bandymu išlaikyti valdžią.
Planuojama, kad konstitucinę asamblėją sudarys 545 visoje šalyje išrinkti piliečiai, atstovaujantys visuomenės sektoriams, kuriems N.Maduro vyriausybė daro įtaką. Tai reiškia, kad opozicija nedalyvaus arba bus mažuma.
Rinkimų ekspertas Eugenio Martinezas (Euchenijus Martinesas) pažymėjo, kad 20 milijonų Venesuelos rinkėjų galės balsuoti du kartus, o tai kelia klausimų dėl galutinio balsavusiųjų skaičiaus ir rezultatų, ypač nesant patikimų rinkimų stebėtojų.
Remiantis bendrovės „Datanalisis“ visuomenės nuomonės apklausų rezultatais, apie 70 proc. venesueliečių priešinasi planams rinkti konstitucinę asamblėją, o 80 proc. atmeta N.Maduro vadovavimą.
Opozicija paragino gyventojus boikotuoti balsavimą.
Baimė dėl atviro civilinio konflikto tūkstančius Venesuelos gyventojų paskatino pasitraukti į Kolumbiją.
Ši kaimyninė šalis pažadėjo leisti 150 tūkst. venesueliečų, šalyje išbuvusių ilgiau nei galima, likti dar trims mėnesiams.
Tarptautinė bendruomenė vis labiau nerimauja, JAV, Europos Sąjunga, Jungtinės Tautos ir pagrindinės Lotynų Amerikos valstybės paragino N.Maduro atsisakyti savo plano.
Ketvirtadienį Jungtinės Valstijos nurodė ambasados Venesueloje darbuotojų šeimoms išvykti iš šalies. Vašingtonas ir Otava taip pat paragino savo piliečius atsisakyti nebūtinų kelionių į Venesuelą.
Siekdama priversti šalį pradėti pokyčius, JAV ėmėsi sankcijų prieš 13 esamų ir buvusių Venesuelos pareigūnų. Šias priemones N.Maduro pavadino „neteisėtomis“ ir „įžūliomis“.
„Įtempta padėtis“
Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl „itin įtemptos ir itin sudėtingos padėties“ Venesueloje.
Kai kurie N.Maduro administracijos nariai, tarp jų – generalinė prokurorė, perbėgo į kitą stovyklą. Atsistatydino keli diplomatai, tarp jų – pareigūnas, dirbęs JT, ir pareigūnas, dirbęs ambasadoje Panamoje.
Buvęs autobuso vairuotojas N.Maduro Vašingtoną kaltina su opozicijos pagalba kurstant pasipriešinimą jo valdžiai.
Tuo tarpu eiliniai Venesuelos piliečiai toliau kenčia ilgai trunkančią ekonominę krizę – jiems stinga maisto ir kitų pagrindinių prekių.
Nuo naftos eksporto priklausomos šalies ekonomika šiemet susitrauks 12 proc., pranešė Tarptautinis valiutos fondas. Pernai Venesuelos ekonomika sumažėjo 18 procentų. Prognozuojama, kad infliacija viršys 720 procentų.
