Šv. Petro aikštėje baigiantis buvusio popiežiaus Benedikto XVI laidotuvių ceremonijai, Vatikano kardinolas šventintu vandeniu apšlakstė paprastą jo karstą iš kipariso medienos ir aplinkui paskleidė smilkalų.
Po to jo karstas 12 baltai apsirengusių nešikų buvo įneštas į Šv. Petro baziliką. Jis palaidotas po bazilika esančioje kriptoje, kurioje anksčiau buvo saugomi šventuoju paskelbto Jono Pauliaus II palaikai.
Prieš palaidojant velionį kriptoje, jo karstas įdėtas į cinko karstą, o šis – į dar vieną medinį karstą.
Vatikanas praėjus maždaug pusantros valandos nuo gedulingų mišių pabaigos paskelbė, kad Benedikto XVI palaikai jau ilsisi kriptoje po Šv. Petro bazilika.
Pagal tradiciją šalia velionio padėtas metalinis cilindras su jo popiežiavimo metais nukaltais medaliais ir monetomis, taip pat jo pontifikato aprašu.
Popiežius Pranciškus, vadovavęs savo pirmtako laidotuvių mišioms, sėdėjo kėdėje prie altoriaus su baldakimu priešais dešimčių tūkstančių tikinčiųjų minią.
Į gedulingas mišias raudonais dvasininko rūbais vilkintis 86-erių Pranciškus atvyko sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje, kuriuo naudojasi dėl jį kamuojančių kelio skausmų.
Pranciškus lotyniškai pradėjo ceremoniją kviesdamas tikinčiuosius pripažinti savo nuodėmes, o homilijoje nesigilino į konkretų Benedikto palikimą ir jo vardą ištarė tik kartą, paskutinėje eilutėje, o vietoj to pateikė apmąstymą apie Jėzaus pasiryžimą patikėti save Dievo valiai.
„Laikydamiesi paskutinių Viešpaties žodžių ir viso gyvenimo liudijimo, mes, bažnytinė bendruomenė, taip pat norime sekti jo pėdomis ir atiduoti savo brolį į Tėvo rankas“, – pabaigoje sakė Pranciškus.
Dešimtys tūkstančių žmonių
Valstybių ir karališkųjų šeimų vadovai, dvasininkai iš viso pasaulio ir tūkstančiai eilinių žmonių susirinko į ceremoniją, nors Benediktas prašė laikytis paprastumo, ir Vatikanas stengėsi, kad pirmosios šių laikų popiežiaus emerito laidotuvės būtų santūrios.
Tik Italija ir Vokietija buvo pakviestos siųsti oficialias delegacijas, tačiau kiti vadovai pasinaudojo Vatikano pasiūlymu ir atvyko privačiai. Tarp jų buvo keli valstybių vadovai, ministrai pirmininkai ir dvi karališkųjų atstovų delegacijos.
Be to, daugybė aukšto rango dvasininkų prisijungė prie 125 kardinolų, sėdinčių netoli altoriaus.
Tarp jų buvo Honkongo kardinolas Josephas Zenas, kuriam teismas suteikė specialų leidimą dalyvauti laidotuvėse. J. Zenas buvo sulaikytas gegužės mėnesį dėl įtarimų sąmokslu su užsienio jėgomis pagal Kinijos nacionalinio saugumo įstatymą po to, kai pateko į valdžios institucijų nemalonę dėl dalyvavimo dabar jau nutildytame demokratiniame judėjime. Kai jis buvo sulaikytas, jo pasas buvo atimtas.
Benediktas XVI mirė gruodžio 31 dieną vienuolyne Vatikano soduose, kur gyveno nuo 2013 metų, kai apstulbino pasaulį pasitraukdamas iš pareigų.
Vatikanas pranešė, kad mišiose dalyvavo apie 50 000 žmonių, o apie 200 000 žmonių atidavė velioniui pagarbą per tris dienas trukusį šarvojimą.
Daug žmonių atvyko iš Benedikto, kurio tikrasis vardas yra Josephas Ratzingeris, gimtosios Bavarijos ir dėvėjo tradiciniais drabužiais – garintos vilnos apsiaustais, kad apsisaugotų nuo ryto vėsos.
„Atvykome pagerbti Benedikto ir norėjome būti čia šiandien, kad atsisveikintume“, – sakė Raymondas Mainaras, į laidotuves atvykęs iš mažo kaimelio į rytus nuo Miuncheno.
„Jis buvo labai geras popiežius“, – sakė vyras.
Saugumo operacija
Praėjusį kartą popiežius savo pirmtako laidotuvėms vadovavo 1802 metais – tuomet vadovaujant Pijui VII buvo laidojamas Pijus VI. Vis dėlto aplinkybės tuomet buvo kitokios.
Pijus VI mirė 1799 metais tremtyje, būdamas Prancūzijos belaisviu, ir buvo palaidotas Valanse. Jo įpėdinis nurodė ekshumuoti jo palaikus ir parvežti juos į Italiją, kur Vatikane buvo surengtos popiežiškos laidotuvės.
Daugelis iš 1,3 mlrd. pasaulio katalikų laidotuves stebėjo per televiziją ar klausėsi jų per radiją.
Katalikiškuose Filipinuose bažnyčiose, įskaitant Maloloso katedrą netoli sostinės Manilos, buvo aukojamos mišios už velionį popiežių emeritą.
„Tai matyti – nepaaiškinamas jausmas“, – sakė 67 metų Cherry Castro, viena iš maždaug 500 į specialią ceremoniją katedroje susirinkusių žmonių.
Portugalija ketvirtadienį paskelbė nacionaline gedulo diena, o Italijoje vėliavos ant valstybinių pastatų yra nuleistos iki pusės stiebo.
Laidotuvių saugumą užtikrino maždaug 1 tūkst. policininkų, jiems padeda daug civilių pareigūnų iš Italijos civilinės saugos tarnybos.
Laidotuvėms akredituota per tūkstantį žurnalistų.
Vienintelės oficialios delegacijos atvyko iš Vokietijos ir Italijos. Tačiau kaip privatūs asmenys dalyvavo Belgijos ir Ispanijos karališkųjų šeimų nariai, Lietuvos, Lenkijos, Portugalijos, Vengrijos, Slovėnijos ir Togo prezidentai, Čekijos, Gabono ir Slovakijos premjerai, kiti žymūs žmonės.
Daugiakalbės pamaldos ir lotyniškos mišios atitiko popiežių laidotuvių tradiciją, tik buvo padaryta pakeitimų, atspindinčių Benedikto XVI, kaip popiežiaus emerito, statusą.
Ankstų ketvirtadienį Vatikanas paskelbė oficialią Benedikto gyvenimo istoriją – trumpą dokumentą lotynų kalba, kuris buvo įdėtas į metalinį cilindrą jo karste prieš jį užantspauduojant, kartu su jo pontifikato laikais nukaldintomis monetomis, medalionais ir palijaus stulomis.
Dokumente daug dėmesio skiriama istoriniam Benedikto atsistatydinimui, jis vadinamas popiežiumi emeritu ir pažodžiui cituojami lotyniški žodžiai, kuriuos jis ištarė 2013 metų vasario 11 dieną, kai paskelbė apie pasitraukimą.
Dokumente taip pat minimas jo teologinis ir popiežiaus palikimas, įskaitant jo pagalbą anglikonams ir žydams bei pastangas kovoti su dvasininkų seksualiniu išnaudojimu, „nuolat raginant Bažnyčią atsiversti, melstis, atgailauti ir apsivalyti“.
Pirmasis atsistatydinęs pontifikas per kelis šimtmečius
Konservatyviomis pažiūromis garsėjęs vokietis 2013 metų vasarį po beveik aštuonerių metų atsistatydino iš Katalikų Bažnyčios vadovo pareigų, dėl to kaltindamas pablogėjusią fizinę ir psichinę sveikatą.
Benediktas XVI buvo pirmasis atsistatydinęs popiežius nuo Viduramžių laikų. Jo pontifikatą temdė Bažnyčios nesutarimai ir pasipiktinimai dėl pedofilijos.
Būdamas popiežius emeritas, likusį gyvenimą jis praleido studijuodamas ir melsdamasis bei skambindamas savo mylimą Wolfgangą Amadeus Mozartą fortepijonu buvusiame vienuolyne Vatikane. Pastaraisiais metais jo sveikata vis labiau silpo.
Popiežius Pranciškus gyrė Benedikto XVI drąsą pasitraukti, ir teigė, kad tai „atvėrė duris“ kitiems pontifikams pasielgti taip pat.
Neseniai dabartinis popiežius pareiškė, kad jau yra palikęs raštiškus nurodymus, kuriuose išdėstytos sąlygos, kuriomis ir jis atsistatydintų, jei pašlytų jo sveikata.
Benediktas XVI niekada nesitikėjo, kad jo išėjimas į pensiją truks taip ilgai – beveik 10 metų – ilgiau nei jo aštuonerių metų pontifikatas.
Dėl precedento neturinčios situacijos, kai į pensiją išėjęs popiežius gyvena šalia valdančiojo pontifiko, buvo parengti protokolai, kuriais turės vadovautis busimieji popiežiai emeritai, kad nekiltų painiavos dėl to, kas iš tikrųjų vadovauja.
Benediktas daug dėmesio skyrė jo širdžiai brangiems klausimams: religijos vaidmeniui šiuolaikiniame pasaulyje, religijų dialogui ir nereguliuojamo kapitalizmo kritikai, kuri stipriai nuskambėjo per 2008 metų pasaulinę ekonomikos krizę.
2009 metais vykusios kelionės į Šventąją Žemę metu jis paragino Izraelio ir palestiniečių konfliktą spręsti dviejų valstybių sprendiniu.
Jis kovojo su Vakaruose augančiu sekuliarizmu ir griežtai gynė tradicinį katalikų mokymą apie abortus, eutanaziją ir tos pačios lyties asmenų santuokas.
Benediktas atmetė galimybę dėl moterų įšventinimo ir kunigų santuokų, o tos pačios lyties asmenų santykius apibūdino kaip griaunančius žmogaus esmę ir sulaukė kritikos dėl to, kad Bažnyčia atrodė atitrūkusi nuo dabartinių laikų.
Jo palikimą aptemdė dvasininkų vykdyto seksualinio išnaudojimo skandalas, nors jis anksčiau nei dauguma pripažino vaikus prievartavusių kunigų nešvarumą ir faktiškai padėjo pagrindą Šventajam Sostui juos nubausti.
Tačiau prievartą patyrę asmenys vis tiek jį laikė atsakingu už šią krizę, nes Benediktas nesiėmė sankcijų nė vienam vyskupui, kuris išnaudotojus perkeldavo į kitas vietas, jį laikydami dvasininkijos sistemos, kuri ilgą laiką saugojo instituciją, o ne aukas, veidu.
