Po 70 metų daugelis Europos gyventojų bus milijonieriai, o už kepaliuką duonos mokės apie 80 litų. Per tą laiką žmonija bus įvaldžiusi ir nemažai dabar sunkiai įsivaizduojamų technologijų, byloja vienos britų investicijų kompanijos "DGCAssetManagement.com" atlikto tyrimo rezultatai. Tyrėjai iš investicijų kompanijos panaudojo istorinius duomenis ir juos įvertino kasmečio ekonominio augimo kontekste. Rezultatas – pribloškiamos ne pačios tolimiausios ateities prognozių sąrašas.
Pirmiausiai apie kainas. Pasirodo, po 70 metų puslitris pieno turėtų kainuoti apie 1300 Lt, dešimt kiaušinių – apie 270 Lt, o nauji gyvenamieji apartamentai kainuos vidutiniškai apie 28 mln. litų. Bokalas šviesaus alaus – 2 tūkst. litų, užtat mėsainis "Big Mac", kuris, kaip skelbiama, pastaraisiais dešimtmečiais išlaiko ypatingai stabilią kainą, per 70 metų pabrangs vos 15 litų.
Tyrėjai prognozuoja, kad vidutinio dydžio ir prabangos vestuvės 2083-iaisias atsieis apie 0,5 mln. litų, o vaiko auginimas iki dienos, kai jam sueis 18 metų, turėtų kainuoti apie 22,5 mln. litų.
"Daugelis mūsų investuotojų yra mažų vaikų tėveliai, - aiškina tyrimą atlikusios kompanijos "DGCAssetManagement.com" vadybos direktorius Deividas Garneris (David Garner). – Jie nori žinoti, kokia daugmaž ateitis laukia jų atžalų ir kaip tą ateitį planuoti. Viską skaičiavome taip: panaudojome istorinius duomenis ir prognozes gavome, įkalkuliavę kasmetinio ekonominio augimo tempą. Prognozę sudarėme 2083-iesiems."
"Įvertinome ir infliaciją, - pridūrė D. Garneris. – Kai kurie skaičiai gali atrodyti neįtikėtini, bet kai pamatai, kad puslitris pieno prieš 30 metų kainavo keliasdešimt pensų (Lietuvoje – keliolika kapeikų), tokį kainų augimą įsivaizduoti ne taip ir sunku."
Kitas nepriklausomai atliktas ateities prognozių tyrimas, kurio autoriai – "FutureTimeline.net" specialistai, spėja, kad "hiperspartūs kompiuteriai per keletą mikrosekundžių atliks tiek operacijų, kiek visai žmonijai yra kilę minčių per pastaruosius 10 tūkst. metų."
Taip pat tikima, kad 2083 m. vidutinis miesto gyventojas organizme turės aibę biotechnologinių implantų ir asmeninių medicininių įrenginių – taip pat ir visiškai dirbtinių organų, kurie nesensta ir "negenda", bionines akis ir ausis, dėl kurių žmogaus jutimai taps itin aštrūs, nanolygmens smegenų sąsajų, kurios žymiai praplės savininko intelektą.
Po 70 metų technologijos turėtų būti pažengusios tiek, kad tada Europą ir Šiaurės Ameriką jungs transatlantinis tunelis, garantuosiantis greitą susisiekimą tarp JAV ir Europos šalių. Tiesa, daugeliui gyvūnų rūšių ateitis numatoma ne kokia: driežai ir baltosios meškos apskritai išnyks, o žemės ūkį alins "mirtini karščiai ir sausros". Vidurvasariais Londone ir Paryžiuje temperatūra viršys +40°C, o piečiau esančiose valstybėse termometro stulpelis vasaros dienomis perkops ir +50°C padalą. Dėl išsekimo nuo karščio mirs tūkstančiai žmonių.
Jei karšta, reiškia, bus daugiau sunkiai suvaldomų miškų gaisrų, o dėl ilgalaikių sausrų periodiškai išdžius vis daugiau upių. Ispanija, Italija, Balkanų šalys, kaip manoma, turėtų virsti dykumų valstybėmis, kur klimatas taps panašus į tokį, koks dabar vyrauja Šiaurės Afrikoje.
Kiek šviesesnės perspektyvos laukia mokslo pasaulio. Prognozuojama, kad po 70 metų bus įmanoma makro objektų teleportacija (nors visai neseniai rašėme apie tai, kad teleportuoti žmogų į kelių šimtų kilometrų aukščio orbitą virš Žemės laiko reikėtų kelis šimtus tūkstančių kartų daugiau, nei egzistuoja visata). Gal kiek realiau skamba prognozė, kad 2083-iaisiais žmonės jau bus įvykdę pilotuojamą misiją į Jupiterio sistemą.