Praėjus šešiems mėnesiams po JAV invazijos į Iraką, pasaulio vadovai kritikavo JAV prezidento George'o W. Busho (Džordžo V. Bušo) "prevencinio" karo doktriną bei reiškė abejones dėl jo raginimo padėti atstatyti šalį.
Nors antradienį (09.23) prasidėjusioje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos ministrų sesijoje kai kurios kalbos skambėjo gana nuosaikiai, diplomatinio karo dėl Irako pėdsakų antradienį buvo galima aptikti įvairių šalių, pradedant Brazilija, baigiant Indonezija, atstovų pasisakymuose.
Trečiadienį, diplomatų teigimu, daugiašališkumo svarbą tikriausiai pabrėš Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrioderis). Vokietijos kancleris kalbą Asamblėjoje sakys pirmą kartą po 1973 metų.
Tačiau manoma, kad jo pasisakymas bus nuosaikesnis negu Prancūzijos prezidento Jacques'o Chiraco (Žako Širako), kuris išpeikė G. W. Busho administraciją, kad ji ėmėsi pati reguliuoti tarptautinę teisę.
"Karas, pradėtas be Saugumo Tarybos pritarimo, sukrėtė daugiašalę sistemą, - teigė J. Chiracas. - Jungtinės Tautos ką tik išgyveno vieną baisiausių krizių savo istorijoje".
Šiais metais į dvi savaites trunkančius Generalinės Asamblėjos ministrų sesiją, pirmąją po karo Irake, susirinko neįprastai daug aukšto rango dalyvių, įskaitant 85 prezidentus ir ministrus pirmininkus bei šimtą užsienio reikalų ministrų.
G. W. Bushas, kurio reitingus nusmukdė ir augančios okupacijos Irake išlaidos, neapgailestavo dėl chaotiškos saugumo padėties šioje šalyje ar kol kas nepasiteisinusių pastangų rasti masinio naikinimo ginklų, kurie buvo pagrindinis karo motyvas.
"Dabar Irako tautai reikia ir ji nusipelno mūsų pagalbos - visos geros valios šalys turėtų pasiūlyti savo paramą", - sakė G. W. Bushas.
Jungtinės Valstijos taiso savo pasiūlytą Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuri ragina Jungtines Tautas leisti Irake dislokuoti daugiašales pajėgas, siekiant pritraukti daugiau karių ir paramos iš šalių, kurios nenori būti okupantės.
Rezoliucijos projekte, išplatintame šio mėnesio pradžioje, sakoma, kad suverenumo grąžinimo Irakui tvarkaraštį turėtų numatyti 25 narių Irako valdančioji taryba. Dokumente Jungtinės Tautos raginamos kartu su šalimis okupantėmis padėti Tarybai paruošti šalies konstituciją ir surengti rinkimus.
Chiracas nori simbolinio akto
J. Chiracas norėtų, kad simboliniu aktu suverenumas Irakui būtų grąžintas nedelsiant, bei pareikalavo tvarkaraščio, pagal kurį jau artimiausiais mėnesiais prižiūrint Jungtinėms Tautoms Irakui būtų sugrąžinta visiška valdžia.
Panašu, kad po kalbų Asamblėjoje surengtame atskirame susitikime jam ir G. W. Bushui nepavyko suartinti pozicijų, tačiau Prancūzija tvirtino, jog rezoliucijos nesirengia vetuoti.
Kiti lyderiai sakė, kad JAV ir Prancūzijos skirtumai nėra tokie dideli, kaip atrodo. Kanados ministras pirmininkas Jeanas Chretienas (Žanas Kretjenas), griežtai prieštaravęs akrui Irake, sakė, jog visos šalys turi vieną tikslą - perduoti valdžią Irako žmonėms kaip įmanoma greičiau, tačiau šį procesą reikia vertinti realistiškai.
"Realybė yra ta, kad visų tikslas vienas, tačiau priemonės įsivaizduojamos skirtingai. Vis dėlto nemanau, kad mes surėmėme ragus, vien tam, kad juos suremtume", - sakė jis žurnalistams.
Net jei šalims pavyks išspręsti ginčus rezoliucijos tekste, antradienio posėdis aiškiai parodė, kad šalys nelinkusios skirti pagalbą Irakui, kol šalį valdo okupacinė JAV valdžia.
G. W. Bushui buvo mandagiai paplota, J. Chiraco kalbą lydėjo ilgi aplodismentai.
Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula de Silva (Luišas Inasiju Lula da Silva) sakė, kad nors karą įmanoma laimėti vienašališkai, ilgalaikės taikos "be visų paramos neužtikrinsi". Indonezijos prezidentė Megawati Sukarnoputri (Megavati Sukarnoputri) tvirtino, kad karas Irake sukėlė "daugiau problemų, nei išsprendė".
Asamblėjos nuotaikas puikiai nusakė Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Kofi Annano (Kofio Anano) programinė kalba, kurioje jis nuogąstavo, kad G. W. Busho administracijos prevencinės karinės intervencijos doktrina gali įtvirtinti džiunglių įstatymą.
Jo teigimu, doktrina pasėja abejones visa kolektyviniu veiksmu grindžiama tarptautine sistema, kuria reikia iš naujo apsvarstyti, bei "gali sukurti precedentų, kurie paskatintų išplisti vienašališką ir nelegalų jėgos panaudojimą".
Užsienio reikalų tarybos skyriaus Vašingtone vadovas Lee Feinsteinas (Li Feinsteinas) teigė, jog į K. Annano kalbą G. W. Bushas turėjo atsakyti pabrėždamas būtinybę kiek atnaujinti pasaulinius saugumo įstatymus, o ne pasitenkinti dviprasmiškumais.
"Administracija vis dar nesutaria, kiek agresyviai reikia siekti papildomų pajėgų Irake ir vis dar dviprasmiškai vertina JT vaidmenį šalyje", - teigė jis.
"Reuters"-BNS
