Jei reikėtų įvertinti šiandieninę pasaulio ekonomikos būklę, bene tiksliausias apibūdinimas būtų „besisklaidanti (įvairiomis kryptimis ir įvairiais tempais)“.
Tarsi ir čia, ekonominiame makrokosmose, galiotų besiplečiančios visatos dėsningumas.
Svarbiausia tai, kad jau ne vien Afriką ar Lotynų Ameriką turime galvoje, bet ir didžiąsias brandaus rinkos ūkio šalis Europoje ir Šiaurės Amerikoje.
Liepos mėnesį Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė atnaujintas pasaulio ekonomikų raidos prognozes 2007 ir 2008 metams (TVF tokias prognozes skelbia dukart per metus, pavasarį ir rudenį; nuo šių metų ėmėsi jas papildyti ir vasarą). Turime koreguoti balandį paskelbtas prognozes į optimistiškesnes, paskelbė Fondas. Pasaulio ūkis 2007 ir 2008 m. augs ne 4,9 proc. kasmet, bet 5,2 proc. kasmet. Apsirikome prognozuodami 0,3 proc. punkto – 0,1 proc. punkto mažiau įvertinome išvystytų šalių ekonominio augimo perspektyvą ir 0,5 proc. punkto – kylančių ir besivystančių rinkos šalių perspektyvą.
Kitaip tariant, pavasarį daugmaž tiksliai numatėme, kaip vystysis brandžios ekonomikos, užtat prašovėm pro šalį, numatydami jaunų ekonomikų raidą; šios vystysis sparčiau nei parodė visa TVF modeliavimo aparatūra. Ir jei konkrečiau, tai santykinai labiausiai mus, TVF, nuvylė JAV ekonomika: jos raidos prognozę teko net sumažinti – 2007 m. ji padidės ne 2,2, bet 2,0 proc. (2008 m. prognozė nesikeičia – 2,8 proc.). Pastebėtina, kad ir 2007 m. balandį Fondui teko koreguoti, in minus, 2006 m. rugsėjį skelbtą JAV ūkio raidos 2007 metais prognozę: nuo 2,9 proc. į 2,2 proc.
Dar daugiau prašovė Fondas, bet jau į kitą pusę, apskaičiuodamas Vokietijos ūkio plėtrą 2007 ir 2008 m.: ūkis augs ne 1,8 ir 1,9 proc., bet 2,6 ir 2,4 proc. Tai jau rimta klaida, ir matyt, realios ekonomikos bei finansų analitikai iki galo tokio apsirikimo prognozuojant nepaaiškintų. Pagelbėti galėtų politologai, apibūdindami kanclerės Angelos Merkel veiklą šalyje, Europos Sąjungoje (ES), ypač Vokietijai joje pirmininkaujant, ir jos poveikį vokiečių verslo nuotaikoms. Bet kuri subrendusi nacionalinė ekonomika funkcionuoja ir reprodukuojasi gan inertiškai, tačiau jos augimas jau kur kas sudėtingesnis procesas – jis priklauso nuo investicijų, gi investicijos nemaža dalimi yra ūpo reikalas.
Kas kita su jaunomis, dar besiformuojančiomis ar besikeičiančiomis rinkos ekonomikomis. Čia TVF apsirikimai kur kas labiau suprantami ir atleistini. Kylančių rinkos ūkio šalių ekonominis dinamizmas buvo nepakankamai įvertintas. Antai, Kinijai 2007 ir 2008 m. buvo numatytas atitinkamai 10,0 ir 9,5 proc. metinis augimas, o vėlesnė analizė privertė tempus didinti iki 11,2 ir 10,5 proc. Panašiai su Indija – nuo 8,4 ir 7,8 proc. koreguoti į 9,0 ir 8,4 proc., bei Rusija – nuo 6,4 ir 5,9 proc. į 7,0 ir 6,8 proc.
Įdomu tai, kad nors Rusijos ekonominės plėtros tempai gan aukšti, likusi Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių (tai visos buvusios SSRS valstybės, išskyrus Baltijos šalis) ūkio augimas šiais ir kitais metais numatomas dar spartesnis – atitinkamai 8,8 ir 7,8 proc. Tai reiškia, kad dugną pagaliau pasiekė ir visos ilgiausiai nesireformavusios ir besikankinusios rytinės pokomunistinės šalys. Net Gruzija (2006 m. įvertinimu ekonominis augimas buvo 9,4 proc. ir 2007 m. sieks 7,5 proc., net Moldova – atitinkamai 4,0 ir 5,0 proc., nekalbant jau apie Azerbaidžaną – 34,5 ir 25 proc. (čia jau 2005 m. ekonomika paaugo 26,4 proc.).
Kad ekonomiškai skurdžių šalių ekonominis dinamizmas nesuklaidintų skaitytojo, reikia priminti, jog iš dvylikos NVS šalių lygiai pusė 2006 m. dar nebuvo grįžę į 1989 m. lygį (Moldova tebuvo pasiekusi vos 49 proc. to lygio, kuriame buvo prie 17 metų, Gruzija – 53 proc., Ukraina – 63 proc., Tadžikistanas – 79 proc., Kirgizija – 87 proc., Rusija – 93 proc.). Lietuva tais metais jau tą lygį buvo viršijusi – pasiekusi 106 proc.
Pastebėtina ir tai, kad ES ir JAV ekonominis lenktyniavimas anaiptol nėra išsisprendęs kurios nors pusės naudai. 2005 m. JAV realaus BVP augimo tempai buvo 3,2 proc., o ES – 2,0 proc.; 2006 m. ES praktiškai pasivijo JAV: pastarosios augimas buvo 3,3 proc., ES – 3,2 proc.). 2007 m. į priekį išeis ES – 3,1 proc., JAV augs tik 2,0 proc., bet 2008 m., kaip numatoma, tempai vėl išsilygins: ir ES, ir JAV ūkio augimas bus 2,8 proc.
O Lietuvos? Nelygu kas prognozuoja. Finansų ministerija atsargiausia: 2008 m. BVP augs 5,3 proc., TVF teigia – augs 6,5 proc., žurnalo „The Economist“ analitikai – 6,9 proc. 2009 ir 2010 m. mūsų ekonomika didės atitinkamai 4,5 ir 5,2 proc., sako Finansų ministerija, o „The Economist“ ginčija – ne, didės 6,0 ir 5,9 proc.
Gal dar svarbiau atkreipti dėmesį į faktą, kad JAV ekonominiai sunkumai, jos realios ūkio bei finansų rinkų trūkčiojimai, besikaupiančios problemos iš lėto nustoja būti pasaulio ekonomikos „temperatūrą“ lemiančiu veiksniu. Jai vienai tebepriklauso globalinės ekonomikos „lokomotyvo“ vaidmuo, ypač įvertinant šalies neprilygstamą technologinį potencialą. Tačiau, kaip atrodo, pasaulis jau „montuoja“ naujus savo ūkio variklius – naujas gigantiškas nacionalines ekonomikas ir plačiagerkles rinkas.
Lietuvoje jos strategai, reikia manyti, stebi visus tuos įvykius bei jų ateities pramatymus – ir daro išvadas ekonominei, užsienio bei vidaus politikai. Matome didžiausią pasaulyje rinką turinčios ES įspūdingą inertišką ekonominę galią, matome didžiulius augimo tempus rytinėje Eurazijos dalyje (nedaug žada atsilikti ir Lotynų Amerika bei Afrika), matome įtemptas pastangas modernizuoti, nuolat atnaujinti ūkinę bei viešąją administravimo veiklą visose be išimties pasaulio šalyse. Ir išvados, ir sprendimai siūlosi patys.
Tai gali būti žiurkių lenktynės, bet gali būti ir pagaliau sulaukta skautų iškyla į gamtą. Tiksliau – tai ir viena, ir kita, bet skirtingomis proporcijomis, nelygu šalis.
