JAV akcijų indeksai kilo pirmą kartą per savaitę. Apklausos rodo lėtesnį euro zonos pramonės ir paslaugų augimą. Turkijoje stebimas antiinfliacinis procesas. Šanchajuje naujų namų pardavimai liepą stipriai krito. Australijos centrinis bankas nekeitė palūkanų normos. Latvijos pramonės produkcija augo 13,3 proc. metiniu tempu. Ukraina susitarė su tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl naujos paskolos. Venesuela artėja prie Saudo Arabijos pagal patvirtintus naftos rezervus telkiniuose. Aukso kaina nusileido žemiau 1200 JAV dolerių už Trojos unciją.
JAV
Antradienį JAV prekyba akcijomis buvo permaininga, tačiau indeksų dienos prieaugis buvo teigiamas investuotojams pradėjus pirkti atpigusias akcijas. Tai pirmas kartas po penkių dienų, kai akcijų indeksai kyla. Investuotojų atidžiai sekamas indeksas S&P 500 praėjusį penktadienį buvo pasiekęs žemiausią 9 mėn. tašką ir smuko toliau iki vakar dienos, kai buvo fiksuotas pirmasis prieaugis per šešias dienas. Kiti du indeksai buvo pasiekę žemiausius 8 mėn. taškus. Nuo pastarojo meto piko balandį visi indeksai jau prarado apie 14-17 proc. vertės.
Pirmadienis JAV buvo ne darbo diena. Manoma, kad būtent tai kartu su stebėtu Europos rinkų optimizmu galėjo lemti antradienio ryto JAV akcijų ralį aukštyn. Tokia išvada peršasi ir dėl to, kad tuo metu nebuvo skelbiama jokių visai rinkai svarbesnių duomenų. Popietę akcijos ėmė pigti, o prekybos sesijai besibaigiant neįgavo aiškesnės krypties. Daugiausia smuko mažmeninės prekybos, transporto ir atskirų technologijų sektoriaus akcijų kainos, tarp daugiausia brangusių buvo finansų ir energetikos sektoriaus įmonės.
Manoma, kad panašūs svyravimai kaip pastaruoju metu gali išsilaikyti ir šią savaitę, nes nebus skelbiama daug ekonominių naujienų, o investuotojų aktyvumas dėl atostogų taip pat yra kiek mažesnis.
ISM paslaugų sektoriaus indeksas smuko nuo 55,4 punkto balandį iki 53,8 punkto birželį. Tai geresnis rezultatas nei tikėtasi (smukimas iki 55 punkto). Kai šio indekso reikšmė būna didesnė nei 50, ji rodo ekonomikos plėtrą.
Bendrovės „BP“, atsakingos už naftos išsiliejimą Meksikos įlankoje, akcijos brango beveik 9 proc. po pranešimo, kad Libijos fondas ketina investuoti į įmonę bei pačios „BP“ komentaro, kad ji nesiruošia leisti naujos akcijų emisijos.
Kaip dažniausiai būna pingant akcijoms arba investuotojams neapsisprendžiant dėl kainos krypties, JAV obligacijų kainos antradienį augo, o pajamingumas mažėjo. Obligacijų kainos ir pajamingumai juda priešingomis kryptimis.
Vakarų Europa
Antradienį Vakarų Europos akcijų indeksai paaugo bene daugiausia per pastarąsias penketą savaičių. Investuotojai diskutavo ar ligšiolinis akcijų kainų nuosmukis kartais neprasilenkia su tikrąja įmonių verte. Taip pat pagausėjo optimistų dėl euro zonos bankų sistemos testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatų. Antradienį indeksų vertės didėjo visose 18 Vakarų Europos biržų.
Pirmadienį buvo paskelbti euro zonos gamybos ir paslaugų sektoriaus birželio mėnesio dalyvių apklausos rezultatai. Pasak apklausos dalyvių – abi ekonomikos dalys toliau augo, tačiau tempas darėsi nuosaikesnis. Regiono ekonomika rodo sulėtėjimą dėl nesenai nuaidėjusios Graikijos viešųjų finansų krizės. Tiek Graikijos, tiek daugelio kitų euro zonos šalių vyriausybių biudžeto deficitai išsipūtė per ekonomikos recesiją, o dabartinis poreikis taupyti gali lemti ir lėtesnius ekonomikos tempus.
Azija
Šanchajaus akcijų indeksas CSI 300 šįryt šiek tiek augo antrą dieną iš eilės. Visgi Kinijos akcijų indeksai išlieka vieni iš prasčiausią rezultatą šiais metais parodžiusių indeksų. Baiminamasi, kad valdžios vykdoma griežtesnė ekonominė politika, nukreipta prieš spekuliatyvių turto kainų burbulų formavimąsi gali pakankamai stipriai atšaldyti tokią kaip nekilnojamojo turto rinką. Pavyzdžiui, vakar paskelbta, kad Šanchajuje naujų namų pardavimai liepos mėn. buvo net 70 proc. mažesni nei atitinkamą mėn. prieš metus, o tai rodo, kad vykdoma politika ima duoti vaisių, tačiau kartu didėja baimė, kad ji gali pernelyg stipriai smogti NT rinkai. Beje, pasak kelių šaltinių, „Agricultural Bank of China“ per savo IPO pritraukė 19,2 mlrd. JAV dolerių ir dar turi galimybių tapti didžiausiu IPO pasaulyje, jeigu būtų parduotos papildomos akcijos, siekiant patenkinti paklausą. Šis bankas, įkurtas dar 1951 m. Mao Dzedungo, tapo paskutine iš didžiųjų Kinijos finansinių institucijų, kurių akcijos bus listinguojamos Šanchajaus ir Honkongo vertybinių popierių biržoje. Tokie veiksmai dar kartą parodo, kad Kinija siekia padaryti savo finansų rinką atvirą užsienio investuotojams.
Vakar išplatinusi 2,2 trln. jenų dešimties metų obligacijų emisiją, Japonijos vyriausybė rytoj ketina toliau skolintis. Ketinama išplatinti 600 mlrd. jenų 30 metų trukmės obligacijų emisiją. Pajamingumo skirtumas tarp dešimties ir trisdešimties metų trukmės emisijų sudaro vos 74 bazinius punktus, t.y. 0,74 proc. Kai kurių rinkos dalyvių nuomone, dėl šios priežasties, ilgesnės trukmės emisija atrodo santykinai nepatraukli lyginant su dešimties metų trukmės obligacijomis.
Birželio mėnesį infliacija Turkijoje palyginti su geguže sumažėjo 0,56 proc. Infliacija sumažėjo daugiau nei tikėjosi rinkos dalyviai. Prognozių konsensusas siekė 0,5 proc. Metinė infliacija birželį sumažėjo iki 8,4 proc. Primintina, kad šių metų gegužę metinė infliacija siekė 9,1 proc. Paskelbtas rodiklis parodo, kad Turkijoje vyksta disinfliacinis procesas, todėl tikėtina, kad šalies vyriausybė neskubės didinti bazinių palūkanų normų.
Australija
Australijos centrinis bankas, išreikšdamas susirūpinimą pasaulio ekonomikos raida, nekėlė bazinės palūkanų normos ir paliko ją galioti ties 4,5 proc. antrą mėnesį iš eilės. Toks sprendimas buvo lauktas, jo tikėjosi visi 22 „Bloomberg“ apklausoje dalyvavę analitikai. Panašu, kad Australijos centrinis bankas prisijungė prie kitų centrinių bankų ir nusprendė kiek palūkuriuoti siekdamas įsitikinti kiek žalinga dabartinė euro zonos viešųjų finansų padėtis.
Baltijos šalys
Latvijos pramonės produkcija gegužės mėnesį augo 13,3 proc. metiniu tempu palyginti su praėjusių metų tuo pat mėnesiu. Tarp daugiausia augusių pramonės šakų atsidūrė medienos ir elektros įrenginių gamyba, šie gaminiai pagal dalį Latvijos eksporte papuola į pirmąjį penketą.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijoje Prezidento rinkimus laimėjo B.Komorowskis, jau laikinai einantis Prezidento pareigas ir priklausantis tai pačiai Piliečių platformos partijai, kuri turi ir daugumą šalies parlamente. Manoma, kad tai gali palengvinti biudžeto deficito mažinimo planų įgyvendinimą ir taip padėti siekti euro įvedimo 2015 metais.
Pasak Tarptautinio valiutos fondo misijos Rumunijoje vadovo, Rumunijos vyriausybė „padarė didelį įspūdį“ TVF. Nuo liepos pirmosios vyriausybė pridėtinės vertės mokestį pakėlė 5 procentiniais punktais, iki 24 proc., ir sumažino atlyginimus siekdama suvaldyti biudžeto deficitą. TVF išmokės Rumunijai 1,15 mlrd. JAV dolerių jau anksčiau patvirtintos paskolos dalį. Kitas Rumunijos skolintojas, Europos komisija, 1,15 mlrd. eurų Rumunijai išmokės tikriausiai rugsėjį.
Pasaulyje augant naftos kainai, Rusijos akcijų indeksai antradienį pakilo daugiau nei 2,5 proc., tačiau pastarosiomis dienomis prekybos akcijomis apyvarta šalyje yra labai žema.
Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius pateikė parlamentui įstatymo projektą, kuris, pasak jo, sustiprins Ukrainos centrinio banko nepriklausomybę ir padės šaliai atitikti Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko reikalavimus paskolų gavimui. Įstatymas numato, kad centrinio banko vadovybė ayra renkama 7 metų laikotarpiui (šiuo metu 5 metų), taip siekiant išvengti sutapimo su parlamento arba prezidento rinkimais bei neleidžia banko vadovybei būti partijų nariais ir turėti komercinių bankų akcijų.
Praėjusį šeštadienį Ukraina pasiekė susitarimą su TVF dėl naujos 14,9 mlrd. JAV dolerių paskolos. TVF galutinį patvirtinimą turėtų priimti liepos pabaigoje, po to, kai bus įgyvendinti reikalingi teisiniai pakeitimai. Vakar reitingų agentūra „Fitch Ratings“ pakėlė Ukrainos reitingą nuo B- iki B su stabilia perspektyva.
Žaliavos
Vakar šviesiosios „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje smuko šeštą dieną iš eilės ir prekyba baigėsi esant šiek tiek žemesnei nei 72 JAV doleriai už barelį naftos kainai. Po praėjusią savaitę skelbtų pakankamai prastų svarbių makroekonominių rodiklių, investuotojai šią savaitę lieka labai atsargūs dėl tolimesnio pasaulio ekonomikos ir kartu naftos paklausos augimo 2010 m. Tiesa, nuotaikas rinkoje artimiausiomis dienomis galėtų kiek pagerinti pranešimai apie žaliavinės naftos ir jos produktų atsargų pokyčius praėjusią savaitę. Jeigu būtų pranešta apie smukusį atsargų lygį, tai turėtų bent laikinai sustabdyti naftos kainos kritimą. Beje, OPEC paskelbtame metiniame statistikos pranešime teigiama, kad grupės narių patvirtinti naftos rezervai 2009 m. išaugo 4 proc., o labiausiai jie padidėjo Venesueloje – net 22,5 proc. Beje ši šalis, anot OPEC duomenų, pagal patvirtintų rezervų telkiniuose dydį jau yra antra pasaulyje ir labai greitai artėja prie Saudo Arabijos, o tai rodo, kad šios šalies galia naftos rinkoje ir toliau augs.
Aukso kaina vakar rinkoje vėl smuko žemiau 1200 JAV dolerių už Trojos unciją. Panašu, kad rinkoje vyksta pelnų fiksavimo procesas ir kartu bandymas ieškoti lokalaus aukso kainos dugno, stingant pirkėjų aktyvumo. Tą parodo ir šiek tiek smukęs didžiausio pasaulyje biržoje prekiaujamo aukso fondo „SPDR Gold Trust“ turimo aukso kiekio kritimas paskutinėmis dienomis. Tiesa, rinkoje laukiama, kad kainos kritimas žemiau 1200 JAV dolerių turėtų pritraukti aktyvesnį fizinio aukso pirkėjų iš Indijos bei Kinijos būrį. Įdomu ir tai, kad dabar auksas pinga silpnėjant JAV doleriui svarbiausių valiutų atžvilgiu – ši teigiama koreliacija stebima jau kelis mėnesius ir susijusi su tuo, kad euro zonos problemos, lėmusios euro pigimą, kartu lėmė ir didesnę aukso paklausą iš investuotojų gretų, o tai darė įtaką ir aukso kainos brangimui.
Parengė AB banko „Finasta“ analizės departamentas
Informacijos šaltiniai: „Bloomberg“, „CNN Money“, „Reuters“, „MarketWatch“, „Wall Street Journal“, „Concorde Capital“ ir“ „Dragon Capital“
