JAV akcijų kryptį šią savaitę lems skelbiami finansiniai rezultatai ir gausios ekonominės naujienos. Graikijai buvo sumažintas reitingas, o ES skubiai nusprendė skirti 45 mlrd. eurų paskolą. Per vasarį Lietuvos vartotojų kainos padidėjo 0,3 proc. Rusija šią savaitę pradės euroobligacijų emisijos pristatymą. Penktadienį naftos kaina krito, tačiau jau šiandien ją skatino duomenys apie Kinijos paklausą ir JAV doleris silpnėjantis euro atžvilgiu.
JAV
Ši savaitė JAV biržoje investuotojus pasitinka aukštumas siekiančiais indeksais (Dow Jones vos mažesnis už 11 000, Nasdaq artėja prie dvejų metų, S&P 500 - pusantrų metų aukščiausio lygio) ir ekonominėmis naujienomis, kurių bus gausu.
Rinkos dalyviai tikisi, kad I ketv. bendrovių finansiniai rezultatai bus labai geri, daugiausia dėl sąnaudų mažinimo ir prasto 2009 m. I ketv. rezultatų. Investuotojams bus labai svarbu tai, ar tebeauga įmonių pajamos bei kokios prognozės bus pateikiamos dėl likusios metų dalies. Anksčiau investuotojai tenkinosi kukliais pelnais, pasiektais mažinant sąnaudas, ir vangiu pajamų augimu, tačiau dabar jie laukia ekonomikos augimu grindžiamų pelnų ir pajamų augimo. Remiantis „Reuters“ duomenimis, laukiama vidutiniškai 37 proc. pelno ir 10 proc. pajamų augimo. Minėtos naujienos ir lūkesčiai turėtų lemti ir akcijų indeksų, šiuo metu siekiančių daugelio mėnesių rekordus, kryptį.
Tradiciškai pirmoji rezultatus skelbdavo aliuminio sektoriaus atstovė „Alcoa“, vėliau turėtume sulaukti ir „Intel“, „JPMogan Chase“, „Bank of America“ ir „General Electric“ bei „Google“ rezultatų.
Šią savaitę bus skelbiamos naujienos apie kovo mėnesio biudžetą, vasario prekybos balansą, importo ir eksporto kainas, informacija apie kovo mėnesio mažmeninės prekybos duomenis, apie vartotojų kainų indeksą, naftos atsargas, bedarbių skaičių ir kita. Šios naujienos taip pat turėtų veikti investuotojų nuotaikas bei lūkesčius ir lemti indeksų kryptį.
Vakarų Europa
Penktadienį ir visą praėjusią savaitę Vakarų Europos akcijų rinka baigė teigiamu indeksų pokyčiu. Praėjusią savaitę nesibaigiantys debatai dėl Graikijos ateities penktadienį pasiekė kulminaciją, kai reitingų agentūra „Fitch“ nukirto Graikijos skolinimosi reitingą net dviem pakopomis nuo BBB+ iki BBB- ir paliko neigiamą perspektyvą. Tiesa Atėnų birža jau buvo užsidariusi, tad nesuspėjo sureaguoti į tokią nepalankią žinią.
Į reitingų agentūros žingsnį Europos Sąjungos vadovybė sureagavo itin greitai ir per savaitgalį siekiant nuraminti rinkas buvo apsispręsta, kad Graikijai bus suteikta 45 mlrd. eurų vertės paskola už mažesnes nei dabar rinkoje esančias palūkanas. Kaip įvykiai klostysis toliau ir kokių tiksliai veiksmų imsis Europos Sąjunga dar nėra aišku, tačiau dedamos visos pastangos, kad problemos Graikijoje nepasiektų nevaldomo lygio.
Graikijos 10 metų vyriausybės vertybinių popierių pajamingumas penktadienį užsidarius rinkai siekė 7,15 proc. ir ne ką skyrėsi nuo trumpesnio termino pajamingumų, šiuo metų siūlomų už Graikijos skolą. Šalies pajamingumų kreivė savo forma yra beveik plokščia, t.y. trumpalaikiai pajamingumai yra beveik tokio pat lygio kaip ilgalaikiai ir rodo itin prastą Graikijos vyriausybės mokumo perspektyvų vertinimą trumpu laikotarpiu.
Vokietijos eksportas vasario mėnesį paūgėjo 5,1 proc. ir lyginant su praėjusių metų vasarių buvo 9,4 proc. didesnis. Vokietijos ekonomika yra viena atviriausių euro zonoje ir jai užsienio paklausa daro nemenką įtaką. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį eksportas buvo vienintelis BVP komponentas, padėjęs šalies ekonomikai išvengti dar vieno ketvirtinio nuosmukio. Atsigaunanti pasaulio ekonomika ir gerėjanti užsienio paklausa pozityviau nuteikia ir I ketv. BVP rezultatams net jei padėtis vidaus rinkoje ir negerėja taip sparčiai kaip norėtųsi.
Azija
Kinijoje kovo mėnesį pirmą kartą per paskutinius šešerius metus užsienio prekybos balansas tapo neigiamas importui pranokus eksportą 7,2 mlrd. JAV dolerių. Šalies importas praėjusį mėn. buvo net 66 proc. didesnis nei atitinkamą mėn. prieš metus, nors dar vasario mėn. jo metinis augimas sudarė 45 proc. Eksportas kovo mėn. buvo 24 proc. didesnis nei praėjusiais metais, o vasario mėn. jo augimas sudarė 46 proc. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl taip išaugo importas, siejama su 17 proc. padidėjusiomis importo prekių kainomis dėl pabrangusių žaliavų.
Baltijos šalys
Kainos Lietuvoje kovo mėnesį lyginant su vasariu padidėjo 0,3 proc., t.y. daugiau nei rodė išankstinis Lietuvos statistikos departamento įvertis, siekęs 0,1 proc. Praėjusį mėnesį Lietuvoje buvo fiksuota 0,2 proc. metinė defliacija. Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje kovą buvo lygi 2,2 proc.
Kainoms praėjusį mėnesį daugiausia įtakos turėjo brangę degalai bei naujos kolekcijos darbužių ir avalynės parduotuvėse, kurios ir kilstelėjo vartotojų kainų krepšelį. Taip pat jaučiamas ir sezoninis brangstančių maisto produktų poveikis vartotojų kainų krepšeliui.
Dėl daugelio aplinkybių susiklosčiusių 2009 metų eigoje – PVM didinimas, biokuro ir kiti akcizai, Ignalinos atominės elektrinės uždarymas – kainos Lietuvoje nemažėjo taip greitai kaip Estijoje ar Latvijoje, o metiniai pokyčiai į neigiamą teritoriją perėjo tik šiemet. Kol kas aplinka vartotojų kainoms kilti nėra palanki, nes vidaus paklausa tebėra spaudžiama nedarbo ir mažėjančio darbo užmokesčio.
Vidurio ir Rytų Europa
Antradienį Rusija pradeda euroobligacijų emisijos pristatymą didžiuosiuose pasaulio finansų centruose. Balandžio 13 d. pristatymai planuojami Frankfurte prie Maino ir Miunchene, 14-15 dienomis – Londone, 14 d. – Singapūre, 15 d. – Honkonge, 16 d. – Bostone, 19 d – Los Andžele, 20 d. – San Franciske, 21 d. – Niujorke.
Rusijos planuojamos euroobligacijų emisijos organizatoriais tapo „Barclays Capital“, „Citibank“, „Credit Suisse“ ir „VTB Capital“. Kada ir kokio dydžio euroobligacijų emisijos bus pasiūlytos, kol kas neskelbiama, tačiau yra žinoma, kad 2010 metų Rusijos federalinio biudžeto įstatyme numatytas 17,8 mlrd. JAV dolerių skolinimosi tarptautinėje kapitalo rinkoje limitas.
Žaliavos
Penktadienį žaliavinės naftos WTI kaina biržoms užsidarant siekė mažiau nei 85 JAV doleriai už barelį. Kaina smuko 0,55 proc. nepaisant pigusio JAV dolerio, kuris paprastai juda priešingomis kryptinis su naftos kaina. Naftos kainos kritimą lėmė investuotojų abejonės dėl to ar JAV naftos paklausa yra pakankama, kad išsilaikytų tokia kaina – praėjusios savaitės eigoje nafta buvo pabrangusi beveik iki 87 JAV dolerių už barelį.
Šįryt naftos kaina vėl šoktelėjo į viršų – paskelbta, kad Kinijoje naftos importas dėl augančios paklausos išaugo iki 4,98 mln. barelių per dieną; euro zonos valiuta ėmė stiprėti, kai regiono vadovai reaguodami į Graikijos reitingo sumažinimą apsisprendė dėl paskolos viešųjų finansų krizės ištiktai šaliai.
