„Akistata“ pataria, kaip išsigelbėti per šiandien įvyksiančią pasaulio pabaigą.
Amen! Visi žino, kad šiandien, gruodžio 21-ąją, įvyks ilgai pranašauta pasaulio pabaiga. Išsigelbės tik šiandien spėjusieji atvykti ant kalno, esančio Prancūzijoje, Biugarašo kaime – ten juos į savo skraidančią lėkštę tikriausiai jau įsileidžia ateiviai. Žinoma, lėkštė – ne guminė, visa gausi minia netilps, tad Žemėje išliks vos vienetai.
„Akistata“ norėtų būti leidžiama ir po pasaulio pabaigos, tad patars savo skaitytojams, kaip išgyventi. Susiraskite akinius nuo saulės, skėtį ir... degtinės. Ir dar prisileiskite vonią ar kubilą šilto vandens. Kam visa tai – suprasite straipsnio pabaigoje.
O kol į vonią kliaukia vanduo, pasitikslinkime, kad nėra vienos nuomonės nei kaip saugotis, nei kokia katastrofa šiandien ištiksianti mūsų planetą. Pasak olandų astrofiziko Piro van der Mero, tuoj tuoj Saulėje įvyksiąs itin galingas, Žemę pražudysiantis sprogimas. Kiti savo ruožtu tikina, jog Saulės sistema pasisuksianti negera puse į galaktikos ašį, todėl susikeisią Žemės magnetiniai poliai ir pastarosios magnetinis laukas visai išnyksiąs. Pasak trečių, šiandien į Žemę įsirėšianti ir mus pačirškinsianti Nibiru planeta, kuri iki šiol nebuvo matoma per teleskopus, nes ji, girdi, skriejanti paskui kažkokią kometą.
Pranašysčių – daugybė
Iš esmės – nieko naujo. Pasaulio pabaiga pranašaujama jau antras tūkstantmetis. Taip būta ir 666-aisiais – „šėtono metais“, ir 1000-aisiais, ir 1666 metais, ir dar keliasdešimt kartų.
Visas šias pasaulio pabaigas pranašavo šarlatanai, mesijai, apsišaukėliai ir tiesiog ligoniai. Ir tik vieną vienintelį kartą apie galimą pasaulio pabaigą perspėjo mokslininkai, savo pranašystę grindę mokslo tyrimais. Mat 1910 metų gegužę pro Žemę turėjo praskrieti Halio kometa.
„Didelio čia daikto“, – pasakys kiekvienas bent kiek išprusęs pilietis. Jau daug tūkstantmečių Halio kometa kas 75–76 metai aplanko Žemės dangų. Tačiau anuomet astronomai apskaičiavo, jog 1910-ųjų gegužės 18-ąją Žemė pirmą kartą kirs Halio kometos uodegą.
Išgąsdino mokslininkai
Tuo metu mokslininkai jau buvo išmokę atlikti cheminių medžiagų spektrinę analizę, tad ja nustatė net tolimų žvaigždžių cheminę sudėtį. Tai – paprasta, tereikia įkaitusio dangaus kūno šviesą išskaidyti paprasta stiklo prizme ir pagal specifines spektro linijas nustatoma švytinčios medžiagos cheminė sudėtis.
Kai buvo paskelbta, jog Halio kometos uodega, kurią Žemė tuoj kirs, sudaryta iš dulkių, vandenilio ir smalkių (anglies monoksido), taip pat ciano ir kitokių žmogui nuodingų dujų, kilo visuotinė panika.
Tuo metu buvo madingas neseniai išleistas ir iki šiol skaitomas Herberto Velso romanas „Pasaulių karas“, todėl mokslininkai svarstė, ar kometos uodegoje negali būti ir bakterijų sporų iš Marso ar kitų tolimų pasaulių.
Pasaulinė psichozė
Laikraščiuose pasipylė diskusijos – galbūt Žemę, kai ji kirs kometos uodegą, supleškinsiąs vandenilis, galbūt išnuodysiąs cianas su smalkėmis, o gal iš bakterijų sporų pasipilsiančios tokios nežinomos epidemijos, kad visa, kas gyva, Žemėje išmirs?! Pasaulyje prasidėjo neregėto masto masinė psichozė.
„Akistata“ surado vienos italų šeimos pasakojimą, kaip ji 1910 metais ruošėsi mirti. „Baisiausia juk mirties laukti vienatvėje ir nežinioje. Pagrindinis informacijos šaltinis yra gandai ir laikraščiai. Tad mama nusprendė, kad paskutinę dieną reikia vykti ten, kur pilna spaudos ir žmonių – atseit taip žinosime, kas vyksta, o ir mirti būryje ne taip baisu. Todėl 1910-ųjų gegužės 17-ąją išvykome į artimiausią didmiestį – Milaną“, – po daug metų žurnalistui papasakojo kažkoks Giljermas.
Žmonės ruošėsi
Taigi ta šeima pensionate išsinuomojo kambarį su balkonu tiesiai priešais įžymiąją Milano katedrą.
Pajutę pelną laikraštininkai kas valandą leido vis naujus numerius ar informacinius lapelius su piešiniais ir nuotraukomis. Giljermas nuolat lakstė į aikštę tėvams jų parnešti.
„Laikraščiai skelbė, jog beprotnamiai visur perpildyti, o policija nespėja važinėti pas savižudžius, – toliau pasakojo Giljermas. – Rašė, kad daug kur žmonės iš anksto metė darbą, o Pensilvanijos ir Kolorado valstijose sidabro rūdos šachtose darbininkai atsisakė leistis į požemius, bijodami būti palaidoti gyvi.“
Taip pat buvo rašoma, jog Kentukio ir Virginijos valstijose daug kas esą puolę slėptis į urvus, kurių ten apstu. Kalifornijoje, San Franciske, kažkas paskelbė, jog oras imsiąs liepsnoti, tad žmonės prisipylė statines vandens, kad turėtų kur murktelėti apėmus oro liepsnoms.
Pasklidus gandams, jog nelemtąją dieną namus deginsią neregėto galingumo žaibai, ūkininkai kažkodėl masiškai suskubo... nuiminėti žaibolaidžius.
Mokėta ir pasipelnyti
Gandas ėjo po gando – vienas už kitą baisesni. Žmonės kalbėjo, neva nuo kometos uodegos degdamas oras išretėsiąs ir sukelsiąs didžiulius cunamius. Tad gyvenantieji pajūryje traukė į kalnus ir prasilenkdavo su kalniečiais, kurie... bėgo į pajūrį, kad galėtų nuo degančio oro slėptis vandenyje.
Tik prekybininkai neturėjo noro slėptis, nes vos spėjo pardavinėti, na, pasaulio pabaigai skirtas prekes. Visose šalyse didžiausią apyvartą padarė vaistininkai, pardavę milijonus tablečių, atseit padedančių nuo apsinuodijimo kometos uodegos dujomis. Tiesa, vėliau jas ištyrus paaiškėjo, kad tai buvo pigiausi vitaminai, vaistažolės ar tiesiog kreidos milteliai.
Klestėjo ir prekyba skėčiais, nes jų pardavėjai tikino, jog jų prekė padėsianti dangui liepsnojant apsisaugoti nuo akinamų spindulių. Parduota ir tūkstančiai akinių nuo saulės, binoklių ir teleskopų.
Slegiantis laukimas
Turtingieji buvo viliojami laikraščių skelbimais, kuriais siūlyta nusipirkti vietas slėptuvėse ar net – pasaulio pabaigos dieną praleisti povandeniniame laive.
Sektų, kurios žadėjo išlikimą, vadeivos mainais už gyvybės išsaugojimą reikalavo užrašyti savo namus. Ir ne vienas padovanojo, nesusimąstydamas, kam sektai tas pastatas pražūsiančioje Žemėje.
Milano gatvėse pasirodė linksmuoliai, apsivilkę komedijų personažais, taip pat žyniais, astronomais ir net su kometą imituojančiais uodeguotais kostiumais. Jie tarškynėmis ar dūdelėmis kėlė triukšmą, pokštavo, bet mažai kam buvo linksma, nes netrūko ir isterikuojančių bei raudančiųjų. O didžioji dauguma žmonių laikėsi santūriai, tik vis dirsčiojo į dangų.
Patikėta ne iš karto
Pamaldos bažnyčiose vykdavo kiaurą parą, o tikintieji nebetilpo, tad meldėsi suklaupę šventoriuose ir net už tvorų.
Sutemus vakariniai laikraščiai pranešė, kad kometos uodega jau kirsta, bet minia neskubėjo tikėti dar ir kitą dieną, vis nesiskirstė.
Ir tik gegužės 20-ąją įsitikinta, jog nieko bloga neįvyks. Mokslininkai spaudoje paaiškino, jog apskaičiuotąją dieną Žemė iš tikro kirto 30 milijonų kilometrų ilgio Halio kometos uodegą. Tačiau pastaroji – labai reta, o Žemė turi apsauginį šarvą – atmosferą, nuo kurios dažniausiai atšoka net meteorai. Tad jokios nuodingos dujos į mūsų planetą nepateko.
„Vis dėlto pasaulio pabaigos diena man patiko, – vėliau apibendrino Giljermas. – Nes tądien tik kartą gyvenime mačiau, kad kavinių ir restoranų savininkai nemokamai praeiviams pilstytų šampaną, dalytų vaisius, saldainius ir net ledus, kurie tuo metu dar buvo itin brangus delikatesas.“
Protingesni netapome
Praėjo lygiai vienas šimtmetis, bet netapome nei drąsesni, nei protingesni. Tūkstančiai šiuo metu dreba iš anksto išsibetonuotose slėptuvėse. Šimtai tūkstančių prisipirko maišus konservų, degtukų, žvakių, nesusimąstydami, kam visa tai atseit į gabalus subyrančioje ar liepsnojančioje Žemėje.
Rusijos Kirovo srities laikraštyje anekdotų skyrelyje (!) buvo atspausdinta atseit kažkokio Tibeto išminčiaus pranašystė. Ir ką jūs manote – kitą dieną iš parduotuvių iššlavė ne tik kruopas, bet ir muilą.
Iš minios baimės Rusijoje nutarė uždirbti Tomsko srities verteivos – tie ėmėsi pardavinėti „pasaulio pabaigos komplektą“. Už maždaug 80 litų sumą buvo galima įsigyti maišelį, kuriame įdėta asmens kortelė, valerijono lašų, aktyvuotos anglies, validolio, marlės, bloknotas su pieštuku, dvi žvakės, degtukų dėžutė, virvagalis, muilas ir... butelis degtinės.
Po žeme – saugiau?
Valdininkams uždraudus dėl licencijos, degtinė iš „pasaulio pabaigos komplekto“ buvo išimta ir pardavinėjama atskirai. Tik degtinės butelių parduota gerokai daugiau negu komplektų.
Šiandien dreba ne tik Rusija. Nepasikentusi isterikuojančiųjų, Australijos premjerė Džulija Gilard šypsodamasi pareiškė, kad pasaulio pabaiga gruodžio 21-ąją tikrai įvyksianti. Nors ministrė pirmininkė kelis kartus aiškino pajuokavusi, panikuotojai nepatikėjo.
Amerikiečiai tradiciškai labiau pasitiki požeminiais bunkeriais – pastaruosiuose šiandien lindi šimtai. Skelbta, kad viena Lietuvos verslininkė šiandien irgi ruošėsi tūnoti betono rūsyje, tarp tonos konservuoto ir ilgai negendančio maisto.
Pabaigų bus ir daugiau
Jeigu tiek žmonių pasaulyje bijo, gal atsarga tikrai gėdos nedaro? Juk blogiau nebus, jei „Akistatą“ baigsi skaityti mirkdamas vonioje po skėčiu ir su akiniais nuo saulės.
Jei kartais pasaulio pabaiga šiandien neįvykstų, akinių ir skėčio giliai nenukišk. 2013-aisiais laukiama Ragnarioko paskutinio teismo dienos, kurią Skandinavų tautos išpranašavo dar XIII amžiuje. 2014-iesiems garsioji akla Bulgarijos aiškiaregė Vanga (1911–1996) atseit išpranašavusi milijonų žūti per cheminį karą, o astrofizikas Habibulas Abdusamatovas bei klimatologas Džeimsas Hansenas gąsdina staiga prasidėsiančiais pražūtingais potvyniais ir ledynmečiu. Na o garsusis Nostradamas, teigiama, išpranašavęs 2018 metais kilsiant Trečiąjį pasaulinį branduolinį karą.
Žodžiu, tamsių akinių, skėčių, žvakių, konservų ir degtinės dar tikrai prireiks. Ir ne kartą.
Sigitas STASAITIS
