Naujųjų metų naktį skaičiuodami paskutines sekundes iki metų pradžios nesusimąstome, kad akimirka, kai laikrodis muša dvylika, ne visiems pranašauja metų virsmą, - skelbia „Geras“.
Šiuo metu pasaulyje naudojama apie 40 kalendorių, sukurtų per kelis tūkstantmečius. Jais visais skirtingai matuojamas laikas. Šis faktas padeda suprasti, kad laikas - labai reliatyvi „aritmetika“, priklausanti nuo šalių kultūros, religijos vertybių, kitų įsitikinimų.
Krikščionių laikrodžius nustatė Grigalius
Kalendoriai sudaromi atsižvelgiant į Saulės arba Mėnulio ciklus ir religines šventes.
Saulės kalendorius, kurio pradininkais laikomi senovės romėnai, yra plačiausiai naudojamas pasaulyje - juo vadovaujasi Europos, Amerikos žemyno gyventojai. Kalendorių 46 m. pr. Kr. įvedė Romos imperatorius Julijus Cezaris, kurio garbei jis buvo pavadintas Julijaus kalendoriumi. Romėnai metus skaičiavo nuo pasaulio sukūrimo, o metų pradžia buvo laikomas kovas, skirtas karo dievui Marsui - jo garbei buvo pavadintas šis mėnuo (lot. kovas - Martius).
Tačiau Julijaus kalendorius buvo netikslus, todėl 1582 m. popiežius Grigalius patvirtino kalendoriaus reformą ir įvedė patikslintą Grigaliaus kalendorių. Tuo metu kalendorius jau buvo atsilikęs 10 dienų, todėl jos buvo panaikintos „laikrodį“ pasukant į priekį.
Ne visos krikščioniškos šalys šį kalendorių pradėjo naudoti vienu metu. Lietuvos Didžioji kunigaikštystė (LDK), Lenkija, Ispanija ir Portugalija kalendorių priėmė beveik iš karto, Prancūzija - taip pat gana greitai. Tačiau protestantiškosios šalys, tokios kaip Anglija, Grigaliaus kalendoriaus nepriėmė iki pat XVIII a., nes jį paskelbė katalikų popiežius. Stačiatikių bažnyčios atstovai ėmė skaičiuoti laiką pagal Grigaliaus kalendorių vėliausiai, tačiau ir dabar jį naudoja lygiagrečiai su Julijaus kalendoriumi, ypač religinėms šventėms.
Sausio 1-oji - ne vienintelė metų pradžia
Nors nuo XVI a. pabaigos didžioji krikščioniškojo pasaulio dalis pradėjo gyventi vienodu laiku, metų pradžia tuo metu dar ateidavo kovo 1 dieną, kaip ir senovės romėnų laikais. Naujuosius metus sausio 1-ąją katalikiškoje Europoje pradėta švęsti tik praėjus dar vienam šimtmečiui.
Tačiau net ir dabar, kai metus skaičiuojame nuo antrojo žiemos mėnesio pradžios, kai kurios stačiatikių šalys vis dar laikosi senojo kalendoriaus tradicijų. Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Makedonijoje, Juodkalnijoje bei Serbijoje Naujieji metai sutinkami ne tik sausio 1-ąją, bet ir sausio 14 dieną - būtent ši diena žymi metų pradžią pagal Julijaus, arba senojo stiliaus, kalendorių. Vadinamieji Senieji Naujieji metai šiose šalyse dažniausiai yra šeiminė šventė, per kurią žmonės prisimena protėvių papročius: dainuoja tradicines dainas, spėja ateitį įvairiais burtais, susitinka su kaimynais.
Įdomu tai, kad senojo Julijaus kalendoriaus paprotys gyvas ir protestantiškoje Šveicarijos dalyje. Naktį į sausio 14-ąją kai kurie šveicarai vis dar tradiciškai pasitinka Naujuosius metus. Tai - šv. Silvestro diena. Svarbiausi protestantiškosios Naujųjų metų šventės akcentai - tradiciniai varpeliai, karnavalo kostiumai ir tirolietiškos dainos.
Dvi Lietuvos - du kalendoriai
Daugiau nei 100 metų skirtingose Lietuvos dalyse galiojo abu kalendoriai - tiek senasis Julijaus, tiek naujasis Grigaliaus. Kaip pasakoja Istorijos instituto Etnologijos skyriaus vedėjas dr. Žilvytis Šaknys, nors Grigaliaus kalendorius LDK buvo įvestas 1586 m., nuo 1800 m. carinės Rusijos valdomoje Lietuvos dalyje vėl buvo grįžta prie Julijaus kalendoriaus, o Užnemunėje liko galioti patikslintas Grigaliaus kalendorius.
„Tuo metu Kauno ir Aleksoto gyventojai juokaudavo, kad Aleksoto tiltas yra pats ilgiausias pasaulyje - norint juo pereiti iš vieno Nemuno kranto į kitą prireikdavo net 13 dienų. Mat Kaunas priklausė Rusijos imperijai, o Aleksotas iki 1807 m. - Prūsijos karalystei, todėl skirtingose upės pusėse galiojo skirtingi kalendoriai, tarp kurių buvo 13 dienų skirtumas“, - sakė Ž.Šaknys.
Visoje Lietuvoje Grigaliaus kalendorius vėl įsigaliojo tik mažiau nei prieš šimtmetį - 1915 m.
Laikas pagal Mėnulio ciklą
Kitų religijų atstovų naudojami kalendoriai nuo krikščionims įprastos skaičiavimo sistemos skiriasi gerokai daugiau nei 13 dienų. Islamo pasaulis, kuris gyvena pagal Mėnulio kalendorių, gruodžio 29 dieną nusileidus saulei pasitiko 1430-uosius - mat musulmonai metus skaičiuoja nuo 622 m., kai pranašas Mahometas ir jo sekėjai iš Mekos persikėlė į Mediną.
Tradiciškai musulmonai švenčia Mėnulio metų pradžią šeimoje ir pirmąjį mėnesį, muharama, skiria įvairiems geriems darbams. Kai kuriose islamiškose šalyse, pavyzdžiui, Saudo Arabijoje, Mėnulio kalendorius naudojamas ir kaip oficialus kalendorius, o kitos musulmonų tautos pagal jį nustato tik religines šventes.
Izraelyje Naujieji ateina rudenį
Žydai ir Tolimųjų Rytų kraštų gyventojai vadovaujasi mišriu Saulės ir Mėnulio kalendoriumi. Žydai metus skaičiuoja nuo pasaulio sukūrimo, todėl Grigaliaus kalendorius nuo hebrajų kalendoriaus skiriasi net 3760 metų - 2008-ieji atitinka 5769-uosius žydų kalendoriaus metus.
O naujų metų pradžią žydai pasitinka rudenį, kai baigiasi sausis ir prasideda lietingasis sezonas. Jie švenčia dvi dienas. Įkūrus Izraelio valstybę hebrajų kalendorius buvo pripažintas oficialia šalies laiko skaičiavimo sistema, tačiau pamažu jis prarado savo reikšmę kasdieniame izraeliečių gyvenime - šiuo metu hebrajų kalendorius daugiausia naudojamas tik religinėms šventėms nustatyti.
Kinai Naujuosius švenčia ilgiausiai
Kinų kalendorius, taip pat sudarytas remiantis Saulės ir Mėnulio ciklais, palyginti su hebrajų, kiek mažiau paskubėjęs į priekį nuo mums įprasto laiko - 2009-ųjų sausio 25-osios naktį Kinijos, Vietnamo, Korėjos ir Tibeto gyventojai pasitiks 4707-uosius.
Kinų Naujieji metai, dar vadinami Pavasario švente, trunka net 15 dienų - švęsti pradedama per Mėnulio jaunatį ir baigiama pilnatimi. Kinų Naujieji metai yra svarbiausia metų šventė beveik ketvirtadaliui visų Žemės gyventojų.
Nors dabar šalis oficialiai gyvena pagal Grigaliaus kalendorių, tradicinių kinų švenčių datos ir svarbiems gyvenimo įvykiams palankios dienos nustatomos pagal senąjį tradicinį kinų kalendorių.
