Šaltinis:
Automanas.lt
REKLAMA
Lietuvos lenktynininkui Simui Juodviršiui besibaigiantys 2013 metai buvo išskirtiniai. Praėjusį mėnesį 21-erių metų lietuvis pirmą kartą tapo pasaulio kartingo čempionu DD2 klasėje.
„Rotax Grand Finals“ lenktynėse dalyvauja tik nacionalinių šalių nugalėtojai. Tiesa, Lietuvai jose atstovavo du sportininkai, nes S.Juodviršis antrą kelialapį pelnė laimėdamas Baltijos čempionatą. Deja, Kazimieras Vasiliauskas, finale pateko į avariją ir distancijos nebaigė.
Tačiau S.Juodviršis nepabūdo didelės konkurencijos ir iškovojo senai svajotą titulą.
- Sveikiname tapus pasaulio čempionu. Ar prieš sezoną tikėjote, kad pavyks triumfuoti būtent šiame čempionate?
- Ačiū, labai malonu. Kiekvienais metais esu užsibrėžęs tik aukščiausius tikslus ir bandau juos pasiekti. Gal dėl to, kad mano zodiako ženklas Ožiaragis ir esu labai užsispyręs, visada pasiekiu savo užsibrėžtus tikslus. Šiemet tikslai buvo laimėti „Kz2“ pasaulio čempionatą ir „Rotax Grand Finals“. Sezono pradžia nebuvo pati geriausia, nes turėjome daug problemų su technika. Tačiau paskutinės šių metų varžybos viską atpirko, nes pavyko laimėti „Rotax“ pasaulio čempionatą po dvejų metų pertraukos.
- Galite papasakoti apie finalines lenktynes? Kas lėmė pergalę?
- Finalinis važiavimas buvo pats svarbiausias, nes visi lenktynininkai norėjo laimėti. Prieš startą buvo nemažas jaudulys, nes daug galvojau apie pirmą vietą ir bijojau, kad tik technika nepavestų. Prieš startą su savo mechaniku Mariu Akmeniu aptarėme visą lenktynių taktiką. Žinojome, kad finale nereikia pradėti lenktyniauti nuo pirmo rato, kad lyderis nenutoltų. Matėme, kad iš šeštos vietos startavęs Benas Cooperis yra greitas ir jis mane aplenkė po starto. Tada tiesiog sekiau K.Vasiliauską ir B.Cooperį. Kol jie kovojo tarpusavyje, įvyko avarija, ir aš jau antrajame rate pakilau į antrą vietą. Pirmavo amerikietis, bet po poros ratų jį aplenkiau. Važiuojant pirmoje vietoje teko labai susikoncentruoti ir vairuoti be klaidų, palaikant greitą ir stabilų tempą. Man tas pavyko ir laimėjau lenktynes užtikrinta persvara. Labai gaila, kad K.Vasiliauskas po avarijos pasitraukė jau antrajame rate, nes buvo gražu, kai du Lietuvos sportininkai startuoja iš pirmos linijos.
- Ką tau reiškia ši pergalė?
- Tai buvo ilgai laukta pergalė, nes šio titulo trūko mano biografijoje. Esu pirmas lietuvis, laimėjęs šį čempionatą, todėl tai reiškia daug. Džiaugiuosi, kad galiu garsinti Lietuvos vardą visame pasaulyje. Žinoma, dabar gaunu daugiau įdomesnių pasiūlymų. Prieš porą metų taip pat važiavau finale, bet po incidento finišavau tik ketvirtas. Smagu, kad po poros metų pertraukos pavyko laimėti šį titulą.
- Kaip vertini visus 2013 metus? Ar viską pavyko įgyvendinti?
- 2013 metai buvo gana sudėtingi. Metų pradžioje trūko sėkmės ir technika dažnai sugesdavo. Bet paskutinės varžybos atpirko visas nesėkmes ir sezono pabaiga buvo gera. Norėjau geriau pasirodyti „Kz2“ pasaulio čempionate, bet reikėjo tenkintis 8 vieta. Dabar reikia žiūrėti į priekį ir ruoštis naujam sezonui bei neapleisti aukštų pasiekimų.
- Kodėl pasirinkai kartingų sportą? Ar bandei kitas šakas?
- Kartingus pradėjau sportuoti nuo 9 metų. Jau pirmose varžybose tapau nugalėtoju ir tais pačiais metais tapau Lietuvos čempionu. Tai visą laiką užsiimu šiuo sportu, nes man jis patinka ir gerai sekasi. Teko važiuoti ir kėbuliniais automobiliais, bet nelabai patiko, nes tame sporte daug ką lemia pats automobilis. O su kartingais galima parodyti savo meistriškumą. Pačioje vaikystėje bandžiau ir krepšinį, ir tenisą, teko ir šokius lankyti. Bet labiausiai sužavėjo kartingai.
- Automobilių sportas yra brangus. Kam turi būti labiausiai dėkingas už paramą?
- Esu dėkingas savo tėčiui Aurelijui, kuris nuo vaikystės investavo, negailėjo daug pinigų šiam sportui. Taip pat labai esu dėkingas savo pirmam treneriui Andriui Joneliui, kuris treniravo mane kuomet laimėjau Europos čempiono titulą. Didžiausias palaikymas yra iš šeimos, mylimos draugės, artimųjų, kurie mane visada palaiko. Už visus savo pasiekimus esu taip pat dėkingas visiems savo rėmėjams. Jų dėka galiu garsinti Lietuvą savo pergalėmis.
- Formulė 1 ar WRC? Kodėl?
- Man labiau patinka „Formulė-1“, nes tai tas pats kaip ir kartingas, tik kelis kartus didesnis ir su daugiau elektronikos bei galimybe susireguliuoti bolidą pagal save. Man „Formulė 1“ arčiau širdies ir todėl, kad ji vyksta ne ant žvyro, o asfaltuotoje trasose. Tiesiog daugiau panašumų į kartingus.
- Lietuvoje atsirado jaunųjų lenktynininkų akademija, jaunimas sėkmingai varžosi tarptautinėse varžybose, bet ar įmanoma Lietuvos sąlygomis pasiekti aukščiausią automobilių sporto lygį?
- Mano nuomone, visada viską įmanoma pasiekti, nepriklausomai iš kokios šalies esi. Tiesiog reikia sunkiai dirbti, turėti didelį užsidegimą, bei pakankamą finansavimą. Lietuvoje yra sudėtinga, nes neturime daug gerų trasų, kuriose būtų galima treniruotis Europos lygiu. Tačiau daug besitreniruojant ir kuo daugiau dalyvaujant varžybose Lietuvoje ir užsienyje, vaikų meistriškumas augtų daug greičiau. Ir tada būtų įmanoma pasiekti aukščiausią automobilių sporto lygį.
- Ar turite savo idealą?
- Vaikystėje mano idealas buvo Michaelis Schumacheris, visada norėjau lygiuotis į jį, nes jis buvo užsispyręs ir viską laimėdavo. Taip pat jis buvo greitas lyjant lietui. O dabar, kai M.Schumacheris baigė karjerą, mano idealas yra Fernando Alonso, kuris su ne pačiu greičiausiu bolidu sugeba išspausti iš jo daugiau nei 100 proc.
- Ar turite užsibrėžęs konkretų tikslą, ką norėtum pasiekti savo karjeroje?
- Visą gyvenimą buvo ir bus vienas tikslas – Formulė 1.
- Ką veiksi žiemą? Kada pradėsite pasiruošimą naujiems startams?
- Porą savaičių pailsėsiu ir vėl prasidės pasiruošimas kitame sezonui. Reikia būti gerai pasiruošusiam fiziškai ir bent kartą į savaitę pavažinėti kartingais, kad neužsimirštų įgūdžiai bei palaikyčiau formą.
- Ar laukiate švenčių? Ką reiškia tau didžiosios žiemos šventės?
- Žinoma, kaip ir visi, laukiame žiemos švenčių, nes jos būna kartą metuose. Per šventes galima pailsėti, truputį atsipalaiduoti ir pabūti su savo mylimais ir artimais žmonėmis. Su jais būna pačios geriausios ir šilčiausios šventės.
- Tradicinis mūsų klausimas. Jei galėtum pasiimti tris daiktus į negyvenamą salą, kas tai būtų? Kodėl?
- Pasiimčiau vandens, peilį ir degtukų. Vandens – kad galėčiau atsigerti, kai labai troškins, peilis pravers visiems gyvenimo atvejams, o degtukų reikia, kad galėčiau pasišildyti, jeigu būtų šalta.
Šaltinis - sportas.lt
Lietuvos lenktynininkui Simui Juodviršiui besibaigiantys 2013 metai buvo išskirtiniai. Praėjusį mėnesį 21-erių metų lietuvis pirmą kartą tapo pasaulio kartingo čempionu DD2 klasėje.
„Rotax Grand Finals“ lenktynėse dalyvauja tik nacionalinių šalių nugalėtojai. Tiesa, Lietuvai jose atstovavo du sportininkai, nes S.Juodviršis antrą kelialapį pelnė laimėdamas Baltijos čempionatą. Deja, Kazimieras Vasiliauskas, finale pateko į avariją ir distancijos nebaigė.
Tačiau S.Juodviršis nepabūdo didelės konkurencijos ir iškovojo senai svajotą titulą.
- Sveikiname tapus pasaulio čempionu. Ar prieš sezoną tikėjote, kad pavyks triumfuoti būtent šiame čempionate?
- Ačiū, labai malonu. Kiekvienais metais esu užsibrėžęs tik aukščiausius tikslus ir bandau juos pasiekti. Gal dėl to, kad mano zodiako ženklas Ožiaragis ir esu labai užsispyręs, visada pasiekiu savo užsibrėžtus tikslus. Šiemet tikslai buvo laimėti „Kz2“ pasaulio čempionatą ir „Rotax Grand Finals“. Sezono pradžia nebuvo pati geriausia, nes turėjome daug problemų su technika. Tačiau paskutinės šių metų varžybos viską atpirko, nes pavyko laimėti „Rotax“ pasaulio čempionatą po dvejų metų pertraukos.
- Galite papasakoti apie finalines lenktynes? Kas lėmė pergalę?
- Finalinis važiavimas buvo pats svarbiausias, nes visi lenktynininkai norėjo laimėti. Prieš startą buvo nemažas jaudulys, nes daug galvojau apie pirmą vietą ir bijojau, kad tik technika nepavestų. Prieš startą su savo mechaniku Mariu Akmeniu aptarėme visą lenktynių taktiką. Žinojome, kad finale nereikia pradėti lenktyniauti nuo pirmo rato, kad lyderis nenutoltų. Matėme, kad iš šeštos vietos startavęs Benas Cooperis yra greitas ir jis mane aplenkė po starto. Tada tiesiog sekiau K.Vasiliauską ir B.Cooperį. Kol jie kovojo tarpusavyje, įvyko avarija, ir aš jau antrajame rate pakilau į antrą vietą. Pirmavo amerikietis, bet po poros ratų jį aplenkiau. Važiuojant pirmoje vietoje teko labai susikoncentruoti ir vairuoti be klaidų, palaikant greitą ir stabilų tempą. Man tas pavyko ir laimėjau lenktynes užtikrinta persvara. Labai gaila, kad K.Vasiliauskas po avarijos pasitraukė jau antrajame rate, nes buvo gražu, kai du Lietuvos sportininkai startuoja iš pirmos linijos.
- Ką tau reiškia ši pergalė?
- Tai buvo ilgai laukta pergalė, nes šio titulo trūko mano biografijoje. Esu pirmas lietuvis, laimėjęs šį čempionatą, todėl tai reiškia daug. Džiaugiuosi, kad galiu garsinti Lietuvos vardą visame pasaulyje. Žinoma, dabar gaunu daugiau įdomesnių pasiūlymų. Prieš porą metų taip pat važiavau finale, bet po incidento finišavau tik ketvirtas. Smagu, kad po poros metų pertraukos pavyko laimėti šį titulą.
- Kaip vertini visus 2013 metus? Ar viską pavyko įgyvendinti?
- 2013 metai buvo gana sudėtingi. Metų pradžioje trūko sėkmės ir technika dažnai sugesdavo. Bet paskutinės varžybos atpirko visas nesėkmes ir sezono pabaiga buvo gera. Norėjau geriau pasirodyti „Kz2“ pasaulio čempionate, bet reikėjo tenkintis 8 vieta. Dabar reikia žiūrėti į priekį ir ruoštis naujam sezonui bei neapleisti aukštų pasiekimų.
- Kodėl pasirinkai kartingų sportą? Ar bandei kitas šakas?
- Kartingus pradėjau sportuoti nuo 9 metų. Jau pirmose varžybose tapau nugalėtoju ir tais pačiais metais tapau Lietuvos čempionu. Tai visą laiką užsiimu šiuo sportu, nes man jis patinka ir gerai sekasi. Teko važiuoti ir kėbuliniais automobiliais, bet nelabai patiko, nes tame sporte daug ką lemia pats automobilis. O su kartingais galima parodyti savo meistriškumą. Pačioje vaikystėje bandžiau ir krepšinį, ir tenisą, teko ir šokius lankyti. Bet labiausiai sužavėjo kartingai.
- Automobilių sportas yra brangus. Kam turi būti labiausiai dėkingas už paramą?
- Esu dėkingas savo tėčiui Aurelijui, kuris nuo vaikystės investavo, negailėjo daug pinigų šiam sportui. Taip pat labai esu dėkingas savo pirmam treneriui Andriui Joneliui, kuris treniravo mane kuomet laimėjau Europos čempiono titulą. Didžiausias palaikymas yra iš šeimos, mylimos draugės, artimųjų, kurie mane visada palaiko. Už visus savo pasiekimus esu taip pat dėkingas visiems savo rėmėjams. Jų dėka galiu garsinti Lietuvą savo pergalėmis.
- Formulė 1 ar WRC? Kodėl?
- Man labiau patinka „Formulė-1“, nes tai tas pats kaip ir kartingas, tik kelis kartus didesnis ir su daugiau elektronikos bei galimybe susireguliuoti bolidą pagal save. Man „Formulė 1“ arčiau širdies ir todėl, kad ji vyksta ne ant žvyro, o asfaltuotoje trasose. Tiesiog daugiau panašumų į kartingus.
- Lietuvoje atsirado jaunųjų lenktynininkų akademija, jaunimas sėkmingai varžosi tarptautinėse varžybose, bet ar įmanoma Lietuvos sąlygomis pasiekti aukščiausią automobilių sporto lygį?
- Mano nuomone, visada viską įmanoma pasiekti, nepriklausomai iš kokios šalies esi. Tiesiog reikia sunkiai dirbti, turėti didelį užsidegimą, bei pakankamą finansavimą. Lietuvoje yra sudėtinga, nes neturime daug gerų trasų, kuriose būtų galima treniruotis Europos lygiu. Tačiau daug besitreniruojant ir kuo daugiau dalyvaujant varžybose Lietuvoje ir užsienyje, vaikų meistriškumas augtų daug greičiau. Ir tada būtų įmanoma pasiekti aukščiausią automobilių sporto lygį.
- Ar turite savo idealą?
- Vaikystėje mano idealas buvo Michaelis Schumacheris, visada norėjau lygiuotis į jį, nes jis buvo užsispyręs ir viską laimėdavo. Taip pat jis buvo greitas lyjant lietui. O dabar, kai M.Schumacheris baigė karjerą, mano idealas yra Fernando Alonso, kuris su ne pačiu greičiausiu bolidu sugeba išspausti iš jo daugiau nei 100 proc.
- Ar turite užsibrėžęs konkretų tikslą, ką norėtum pasiekti savo karjeroje?
- Visą gyvenimą buvo ir bus vienas tikslas – Formulė 1.
- Ką veiksi žiemą? Kada pradėsite pasiruošimą naujiems startams?
- Porą savaičių pailsėsiu ir vėl prasidės pasiruošimas kitame sezonui. Reikia būti gerai pasiruošusiam fiziškai ir bent kartą į savaitę pavažinėti kartingais, kad neužsimirštų įgūdžiai bei palaikyčiau formą.
- Ar laukiate švenčių? Ką reiškia tau didžiosios žiemos šventės?
- Žinoma, kaip ir visi, laukiame žiemos švenčių, nes jos būna kartą metuose. Per šventes galima pailsėti, truputį atsipalaiduoti ir pabūti su savo mylimais ir artimais žmonėmis. Su jais būna pačios geriausios ir šilčiausios šventės.
- Tradicinis mūsų klausimas. Jei galėtum pasiimti tris daiktus į negyvenamą salą, kas tai būtų? Kodėl?
- Pasiimčiau vandens, peilį ir degtukų. Vandens – kad galėčiau atsigerti, kai labai troškins, peilis pravers visiems gyvenimo atvejams, o degtukų reikia, kad galėčiau pasišildyti, jeigu būtų šalta.
Šaltinis - sportas.lt