Somalio pusiasalyje – badas, paskelbė Jungtinių Tautų Organizacija. Teigiama, kad kalta regioną užklupusi didžiausia per 60 pastarųjų metų sausra, dėl kurios 12 milijonų žmonių deda visas pastangas bandydami rasti vandens ir maisto.
Somalio regionas – visomis prasmėmis vienas karščiausių pasaulyje. Daugybę metų šalį drasko politiniai nesutarimai, suirutė, vietos valdžia nesusidoroja su terorizmu. Dar blogiau – valdžią čia daugelyje vietų perėmęs nuo „Al Qaeda“ tinklo priklausomas islamistų judėjimas „Al Shabab“.
Terorizmas, susiskaldymas, žudynės – ne vienintelė šio regiono, jau garsiai vadinamo žlugusiu, problema. Per dvejus metus šalies pietuose neiškrito nė lašo lietaus, tai šalyje, kur dauguma gyventojų minta iš žemės ūkio, sukėlė masinį bado protrūkį. Drastiškai pakilo maisto kainos, o gyvulininkyste užsiimantys regiono gyventojai bergždžiai stengiasi išsaugoti gyvulius sveikus – vis daugiau jų krinta.
Badaujančių bus daugiau
Jungtinių Tautų (JT) humanitarinės pagalbos Somaliui koordinatorius Markas Bowdenas oficialiai patvirtino, kad pietinis Bakool ir žemutinis Shabelle regionai apimti bado. Maisto stygių kenčia vidurinio ir žemutinio Juba, Benadir, Bay, Hiraan ir Gedo regionų gyventojai.
Organizacijos duomenimis, maždaug 3,7 mln. žmonių, o gal ir pusė karo nusiaubto krašto gyventojų susidūrė su maisto krize. „Jeigu nesiimsime veiksmų dabar, badas dėl prasto derliaus ir infekcinių ligų protrūkių per du mėnesius iš Pietų Somalio išplis į kitus regionus“, – prognozavo M. Bowdenas.
Iki šiol JT skelbė, kad Somalyje padėtis yra kritiška. Oficialiai paskelbus apie badą, JT vertinimo skalėje Somalis smuktelėjo dar žemiau. „Jeigu neįsikišime, dešimtys tūkstančių somaliečių gali mirti“, – padėtį apibendrino M. Bowdenas.
Kenčia milijonai
Badas palietė ne tik Somalį, bet ir kaimynes Keniją, Ugandą, Etiopiją, Džibutį. JT vertinimu, atsižvelgiant į sunkumą ir geografinį mastą, ši krizė kur kas sunkesnė nei 1984 metais kilęs badmetis Etiopijoje ir nei 1991–1992 metų badas Somalyje. Dabar beveik 12 mln. žmonių stinga maisto ir geriamo vandens.
Badas reiškia tai, kad mažiausiai kas penktas namų ūkis šalyje susiduria su maisto trūkumu, dėl prastos mitybos kenčia kas trečias žmogus, o 10 000 žmonių kasdien tenka dvi mirtys nuo bado, skelbiama JT apibrėžime. Tačiau Somalyje bado rodikliai kur kas aukštesni – dėl prastos mitybos ir maisto trūkumo kenčia 50 proc. gyventojų, o kai kuriuose regionuose – dar daugiau.
Bėga iš šalies
JT pranešė, kad užsitęsus sausrai prie bado prisidėjo ir išaugusios maisto kainos. Kai kuriuose Kenijos regionuose grūdų kainos 80 proc. didesnės nei pastarųjų penkerių metų vidurkis, Etiopijoje maisto prekės pabrango beveik dvigubai. Skurstantys Somalio pusiasalio gyventojai neišgali nusipirkti maisto, todėl ryžtasi palikti namus.
Per pastaruosius du mėnesius 78 tūkst. Somalio piliečių pabėgo ieškoti prieglobsčio gretimojoje Etiopijoje. Maždaug 100 tūkst. gyventojų iškeliavo į Keniją. Pastarojoje šalyje JT kasdien dukart per dieną karštu maistu maitina bent 11 tūkst. naujų atvykėlių.
Valdo teroristai
Panašu, kad padėti šiam regionui galėtų tik gausi parama iš ekonomiškai stipresnių valstybių. JT generalinis sekretorius Ban Ki Moonas paskelbė, kad „norint išsaugoti žmonių gyvybes, kurių dauguma yra moterys ir vaikai, reikia maždaug 1,6 mlrd. dolerių pagalbos“. Iki šiol tarptautiniai rėmėjai organizacijai surinko tik pusę reikalingos sumos.
Tačiau rėmėjus, labdaringas organizacijas, pasiruošusias siųsti gausias maisto, medicinos priemonių siuntas į Somalio regioną, stabdo terorizmas. „Al Shabab“ nariai, susiję su islamistų tinklu „Al Qaeda“, valdo visus penkis badaujančius regionus. Prieš porą metų uždraudęs humanitarinės pagalbos organizacijoms kelti koją į jų valdas, neseniai teroristų tinklas svarstė draudimą atšaukti. Galiausiai „Al Shabab“ nariai paskelbė, kad bado jų šalyje nėra, o vakariečiams labiausiai rūpi politiniai tikslai.
Tokia padėtis neleidžia humanitarinės pagalbos akcijoms pasiekti labiausiai kenčiančių – vaikų. Tarptautinės organizacijos vangiau siunčia maisto davinius, medikamentus, nes baiminasi dėl savo darbuotojų gyvybės. Anot Pasaulio maisto programos atstovų, darbas Somalyje – vienas rizikingiausių. Galiausiai nė viena organizacija negali būti tikra, kad siuntos nepaklius teroristams į rankas ir nebus panaudotos šioms organizacijoms stiprinti. O padėtis kasdien blogėja – birželį mirtingumas, tenkantis 10 000 žmonių, pasiekė 7,4 per dieną.
Ieško pagalbos sostinėje
JT suskaičiavo, kad kasdien į Somalio sostinę Mogadišą iš bado apimtų regionų atkeliauja maždaug tūkstantis žmonių, ieškančių pagalbos, maisto, darbo. „Mūsų naujausi duomenys rodo, kad vien liepą maždaug 20 tūkst. žmonių persikėlė į Mogadišą bandydami pagalbos sulaukti čia“, – sakė JT atstovė Melissa Fleming.
Maždaug pusė persikėlusiųjų į sostinę kilę iš žemutinio Shabelle regiono, to paties, kuriame paskelbtas badas. Dalis atkeliavusiųjų iš pietinio Bakool regiono, taip pat badaujančio. JT jau perdavė 15 tūkst. skubios pagalbos paketų su antklodėmis, indais, įrankiais šiems pabėgėliams, žadama, kad paketų bus ir daugiau.
Skandalas
Iš trūkstamo 1,6 mrld. JAV dolerių lėšų surinkta pusė, tačiau pamažu krepšelis pilnėja. JT neseniai paskelbė, kad paaukotas dar 51 mln. dolerių, tai leis badaujantiesiems nupirkti apie 40 tūkst. tonų maisto.
Pagalba kenčiantiems nuo bado keliauja, tačiau akis bado tai, kad pasaulis, kaip sakė Prancūzijos žemės ūkio ministras Bruno Le Maire‘as per JT maisto agentūros sušauktą neeilinį posėdį dėl sausros Rytų Afrikoje, „nesugebėjo užtikrinti maisto saugumo“. „Jeigu nesiimsime reikalingų priemonių, badas bus didžiausias šio amžiaus skandalas“, – pabrėžė jis.
Pagalba keliauja, tačiau niekas, net JT, negali užtikrinti, kad maisto produktai, medikamentai teroristų, vidinių nesutarimų, sausros ir bado nusiaubtoje šalyje pasieks tuos, kuriems labiausiai reikia.
FAKTAI: Badas Somalyje
Nuo 1991 metų Somalį drasko pilietinis karas, de facto šalis nė neegzistuoja, nes 1991 metais nuo Somalio atsiskyrė Somalilandas, o 1998 metais – Puntlandas – valstybės, kurių JT nepripažįsta.
Paskutinį kartą badas Somalyje buvo kilęs 1991–1992 metais, kiek anksčiau – 1984 metais badas nusiaubė Etiopiją.
Oficiali šalies valdžia praktiškai veiksni tik sostinės Mogadišo apylinkėse, likusią šalies dalį valdo maištininkai, islamistų sukilėliai, teroristų tinklas „Al Shabab“.
Pastaruosius dvejus metus Somalyje nė karto nelijo, tai lėmė didžiulę sausrą. Dėl prasto derliaus, aukštų maisto kainų didelė dalis Somalio gyventojų kenčia maisto stygių.
Maisto stygių vadinamojo Afrikos rago valstybėse kenčia 11,6 mln. žmonių; kad būtų suteikta humanitarinė pagalba, reikia surinkti 1,6 mlrd. JAV dolerių.
