Ignas Krasauskas, LRT.lt
Kas perkąs ir sukramtys ispanų dominavimą pasaulio futbole užtikrinusią tiki-taką? Ar favoritai brazilai ir daugybei lietuvių patinkantys olandai turės susiremti jau aštuntfinalyje? Pasaulio futbolo čempionato įdomybes numato režisierius ir scenaristas, futbolo gurmanas Aidas Puklevičius.
– Kokių intrigų numatote pasaulio čempionate?
– Pirmas dalykas – man labiausiai rūpi, kiek toli nueis mano komanda. Tai yra Olandijos rinktinė, už kurią sergu jau labai labai daug metų – nuo 1978 metų čempionato, pirmojo mano matyto čempionato, kai dar buvau vaikas. Šiais metais jie, ypač jų gynybinė linija, nėra labai įžymi, neprifarširuota žvaigždžių, taigi man tiesiog labai įdomu, kiek jie gali nueiti.
Antras dalykas – ar, neduok Dieve, neatsitiks taip, kad jau aštuntfinalyje su broliu turėsime stoti į priešingas barikadų puses, nes jis lygiai taip pat seniai serga už brazilus. O gali būti taip, kad jei olandai užims antrą vietą savo grupėje, o brazilai – pirmąją, tai jie susitiks jau aštuntfinalyje.
Labai įdomu, ar jau visiškai perkąsta Ispanijos rinktinės tiki-taka („Barcelona“ klubo pradėtas ir Ispanijos rinktinės perimtas futbolo stilius, paremtas ilga kamuolio kontrole atliekant daug trumpų perdavimų) ir ar jau baigėsi jų dominavimo era, kuri pasaulio futbole truko šešerius metus. Ir kokia komanda juos pakeis.
Ir, aišku, tradiciniai klausimai: kas bus tas čempionato juodasis arkliukas – ar Belgija, ar Bosnija ir Hercogovina.
Būtų labai įdomu, jei pasikartotų prieš 64 metus vykęs finalas – toje pačioje Brazilijoje, tame pačiame Maracana stadione, kai Urugvajus susitiko su Brazilija ir 2:1 laimėjo Urugvajus.
– Kodėl Jums taip imponuoja Nyderlandai?
– Kiekvienas toks svetimos komandos – ne savos, ne Lietuvos komandos – pasirinkimas susijęs su ne vienu faktoriumi. Galbūt pačios pirmosios kažkada matytos rungtynės paliko įspūdį – tos oranžinės aprangos, tolimi Johnny Repo ir Robo Rensenbrinko smūgiai 1978 metų čempionate. Po to buvo nuopuolių ir atgimimų, kai keitėsi kartos – ir visuomet rasdavau man patinkančių futbolininkų.
Ir pagaliau vienos iš nedaugelio didžiojo futbolo rungtynių, kurias teko stebėti gyvai, buvo 1995 metų Čempionų lygos finalas, kai Amsterdamo „Ajax“ susitiko su „Milan“, kai laimėjo „Ajax“ ir kai mačiau tą pergalingą Patricko Kluiverto įvartį. Keli faktoriai susideda ir pats nepastebi, kaip tampi vienos komandos fanu. Manau, kad tie žmonės, kurie Lietuvoje serga už anglus, prancūzus, italus, vokiečius ar ispanus, sunkiai sudėliotų priežasčių seką, kodėl jie tapo tų komandų sirgaliais.
– Olandai buvo „totalinio futbolo“ išradėjai. Ar didžiajame futbole vis dar yra ryškių stilių, kurie skirtų nacionalines komandas?
– Taip, olandai buvo išradėjai stiliaus, kai atakuoja visi, ginasi visi – nėra griežtai paskirstytų vaidmenų, kad žaidėjas judėtų tik savo zonoje ir neįsijungtų į ataką.
Dabar būtų sunku sakyti, kad kažkuri nacionalinė komanda turi tik jai būdingą stilių. Tikrai nebėra to, kaip senais laikais, kad vienų futbolas paremtas tik atletiškumu ir perdavimais iš šono, kitų paremtas vien kamuolio valdymu. Dabar visos komandos naudoja daugelį elementų, kurie kažkada buvo laikomi išskirtinai vienos ar kitos nacionalinės komandos stiliumi.
– Ar yra išlikę tokių mitų, kad, pavyzdžiui, pietų amerikiečiai nelabai gali gintis?
– Tai visiškas mitas. Dabar galima kalbėti apie atskirus trenerius – ką jie išranda ir kaip jie sugeba surasti žmones, kurie sugeba realizuoti jų sumanymus. Šiais laikais viskas susiveda į fizinį pasiruošimą ir į taktinį pasiruošimą – kokį gynybos būdą renkasi komanda, kokomis taktinėmis schemomis ji žaidžia.
Apie nacionalinius dalykus jau seniai reikia užmiršti, juoba, kad ir dauguma futbolininkų perėję ne tik savo šalies trenerius ir klubus, bet ir kitų šalių mokyklas.
– Ar turite komandų, kurių dėl kokių nors priežasčių nemėgstate arba bent šiuo metu nemėgstate?
– Dažniausiai tokios komandos atsiranda čempionato eigoje. Pradedi jų nemėgti dėl labai subjektyvių priežasčių: pavyzdžiui, įveikė tavo mėgstamą komandą ir nori jiems keršto. Arba tau gali nepatikti jų stilius.
Nors, vėlgi: man kažkada atrodė, kad pati baisiausia kažką laimėjusi komanda buvo Graikijos rinktinė, laimėjusi Europos čempionatą Portugalijoje žaisdama gynybinį futbolą ir mušdama nedaug įvarčių.
Tačiau dabar pritariu daugeliui ekspertų, kurie mano, kad tai yra dešimtmečio komanda. Nes tai komanda, kuri puikiai sugebėjo užmaskuoti savo silpnąsias vietas ir puikiai sugebėjo išnaudoti savo stipriąsias vietas. Ir per visą čempionatą – ne per vienerias ar dvejas rungtynes – niekas taip ir nesugebėjo rasti prieš ją priešnuodžių. Vadinasi, Otto Rehhagelio parinktas stilius šitai komandai buvo tiesiog nuostabus, puikus, ir prieš jį galima kelti skrybėlę. Kad ir kaip tau tai emociškai nepatiktų – toks žaidimas atneša pergales.
– Ką laikote favoritais pagal pajėgumą?
– Vien statistiškai favoritai turėtų būti brazilai, kadangi europiečiai nėra laimėję čempionato, kuris vyktų Pietų Amerikoje. Visada būna pirmas kartas, bet man atrodo, kad komanda yra talentinga ir labai subalansuota, pagaliau treneris Felipe Scolari tikrai nėra avantiūristas, o atsargus žmogus, kuris neleis šitai komandai nutrūktgalviškai bėgti.
– Jūsų brolis toks „nepatriotiškas“ – juk dažniausiai lietuviai serga už Europos komandas.
– Aš, pavyzdžiui, visuomet sergu už JAV komandą, jei žaidžia ne su maniške. Man labai patinka, kaip šalis, kur prieš 20 metų dar buvo manoma, kad futbolas ten niekada neprigis, įrodė, kad į viską reikia pažiūrėti amerikietiškai atsakingai, parodyti šiek tiek entuziazmo – ir atsiranda puikūs žaidėjai, puikūs treneriai ir komanda, kuri gali įkąsti bet kam.
Pasaulio futbolo čempionatas vyks birželio 12 – liepos 13 dienomis. Visas 64 čempionato rungtynes tiesiogiai rodys LRT: 56 rungtynės bus transliuojamos per LRT televiziją ir raiškiosios televizijos kanalą LRT HD, 8 – per LRT Kultūros kanalą. Visas rungtynes bus galima stebėti ir internetu (tik Lietuvos teritorijoje).