„Brent“ nafta šios savaitės pradžioje kainavo 62,6 dolerio už barelį. Dar gegužės pradžioje naftos kaina siekė 70 dolerių. Prasčiausią gegužės mėnesį per pastaruosius 7 metus naftos kaina smuko net 11,4 proc.
„Nordea“ banko analitikai teigia, kad gegužės pabaigoje buvo užfiksuotas staigiausias naftos kainų kritimas nuo praėjusių metų lapkričio. Tuomet į šią situaciją turėjo įsikišti OPEC šalys, apribojusios naftos gavybą, kad galėtų sustabdyti kainų kritimą.
Kas vyksta su nafta?
Pastaruoju metu naftos kainos krinta dėl JAV sankcijų bei įsisiūbavusio prekybinio karo tarp JAV ir Kinijos, BBC cituojamas „UFG Wealth Management“ investicijų departamento direktorius Jevgenijus Pundrovskis.
Gegužės viduryje JAV faktiškai įvedė sankcijas kinų telekomunikacijų milžinui „Huawei“. Tai nulėmė „Google“ paslaugų nutraukimą „Huawei“ telefonams. Naujas ir labai daug žiniasklaidos dėmesio sulaukęs prekybinio karo etapas išprovokavo fondų rinkų griūtį.
Tačiau JAV vysto gana griežtą prekybinę politiką ir su kitomis šalimis: pavyzdžiui, apribojo Indijos bemuitį importą kai kurioms prekėms, įvedė 5 proc. mokestį produkcijai iš Meksikos.
„Visi šie įvykiai rodo ekonomikos augimo lėtėjimo galimybę, o taip pat – ir poreikio naftai mažėjimą“, – cituojama „Skolkovo“ energetikos centro ekonomistė Jekaterina Gruševenko.
Požymių, kad pasaulinė ekonomika lėtėja yra ir daugiau.
Kinijos pramonės pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) gegužę siekė 50,2 balo. Indeksas rodo, kaip verslo atstovai vertina šalies ekonomikos perspektyvas. Toks indekso rodiklis prognozuoja itin silpną Kinijos ekonomikos augimą.
Tas pats PMI indeksas 19-oje euro zonos šalių gegužę krito iki 47,7 balų. Rodiklis, žemesnis už 50 balų tradiciškai reiškia gamybos kritimą.
Bankas „Morgan Stanley“ anksčiau perspėjo, kad per artimiausius 9 mėnesius pasaulyje gali prasidėti recesija, jeigu JAV prezidentas Donaldas Trumpas įves 25 proc. muito mokestį Kinijos prekėms, rašoma „Bloomberg“. Agentūra pažymi, kad pasaulinė ekonomika jau pajautė šio prekybos karo pasekmes.
Ekspertai pažymi, kad šiomis aplinkybėmis investuotojai rinkose pradeda baimintis rizikuoti – todėl ir krinta žaliavų, įskaitant naftą, poreikis. Prie to prisidėti gali ir didelis spekuliantų kiekis, dėl kurių rinka gali kristi stipriau, negu tai nulemia fundamentalūs faktoriai.
Kas gali sustiprinti rinką?
Analitikai nemato galimybių ateityje ženkliai kilti naftos kainai, rašoma BBC. 2018-ųjų gruodį didžiosios naftą eksportuojančios šalys, įeinančios į OPEC sudėtį, susitarė dėl naftos gavybos mažinimo 1,2 mln. barelių per parą.
Šis sprendimas buvo priimtas po staigaus naftos kainos kritimo lapkritį. Tuomet OPEC sugebėjo sulaikyti tolimesnį rinkos kainų kritimą: kelis vėlesnius mėnesius naftos kaina šiek tiek pakilo.
Tačiau vilčių, kad OPEC dar daugiau apribos naftos gavybą nėra daug. Ekspertų teigimu, tai jau būtų nebenaudinga kartelį sudariusioms šalims, nes Saudo Arabija ir kitos šalys tokiu atveju savo rinkos dalį tiesiog atiduotų JAV, kurios jau tapo naftos gavybos pasauline lydere.
Net ir staigus Irano naftos eksporto kritimas dėl JAV sankcijų niekaip neatsispindėjo rinkos kainose. Pirminiais „Reuters“ duomenimis, gegužę Irano naftos eksportas krito dvigubai – iki 400 tūkst. barelių per parą.
Vienintelis faktorius, kuris galėtų ženkliau išauginti naftos kainą, galėtų būtų geopolitiniai įvykiai – naujas konfliktas Artimuosiuose Rytuose, cituojamas J. Pundrovskis.
Karo tarp JAV ir Irano Persijos įlankoje atveju naftos kainos gali šoktelėti ir aukščiau 100 JAV dolerių ribos už barelį, „Reuters“ cituojamas vienas iš Irano lyderių Yahyu Rahima Safavis.
