Ateities oras
Klimatas mums paprastai nerūpi – daug įdomesni atrodo savaitgalio orai. Prognozės yra tokios: vidutinė temperatūra dėl šiltnamio efekto kas dešimtmetį turėtų padidėti 0,1–0,4 laipsnio. Atrodo, lyg ir menkniekis, bet gana karštų vasarų sulauksime mažiausiai dukart dažniau nei dabar. Jas lydės didėjanti sausra. Britų paskelbtame tyrime rašoma, kad ji bus neregėto masto – apims kone pusę Žemės rutulio. Tokiomis sąlygomis dirbti žemę daug kur taps neįmanoma, todėl smarkiai didės migracija iš skurdžių kraštų. Žiemos bus ne šaltos, o šlapios: oro drėgmė žiemą kas dešimtmetį padidės 1–2 procentais. Maždaug 2080 metais labai šaltų žiemų jau neišvysime. Dėl šių pokyčių labiausiai džiaugsis Šiaurės Europa – klestės miškininkystė, žemės ūkis ir turizmas.
Mokslininkai siūlo įvairius projektus, kaip sustabdyti Žemės rutulio šiltėjimą. Jų išradingumas beribis, bet politikų užsispyrimas irgi neregėtas, todėl dėl visko susitarti labai sunku. Atsirado net tokia sąvoka – klimato diplomatija. Žemę planuojama atšaldyti pavyzdžiui taip:
Planas Nr. 1. Paleisti į kosmosą saulės šviesą atspindintį veidrodį arba šešėlį sukeliantį ekraną. O dar geriau – integruoti ir saulės baterijas, kurios generuotų energiją.
Planas Nr. 2. Pribarstyti į vandenynus miltelių, kurie mažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (poveikis patikrintas atliekant bandymus vandenyne).
Planas Nr. 3. Aukštutiniuose atmosferos sluoksniuose barstyti mikrodaleles arba purkšti aerozolį, kurie atspindėtų dalį saulės spindulių. Yra ir daugiau projektų, tačiau bijomasi tik vieno – kad jie gali sukelti sudėtingą ir sunkiai valdomą domino efektą: sunku nuspėti, kaip pasikeis augalų vegetacijos sąlygos, gyvūnų mitybos bazė, paukščių migracija... Galbūt mes visa tai išvysime greičiau nei manome.
Ateities religija
Religijos tyrinėtojai dažniausiai prognozuoja labai nenoriai – gal todėl, kad dauguma jų skelbtų įžvalgų neišsipildo. Pavyzdžiui, aštuntajame dešimtmetyje buvo spėjama, jog religijos svarba mažės. Kai kurie netgi ryžosi skelbti, kad 2000 metais daugelis religijų apskritai ims nykti. Išėjo priešingai – statistiniai tyrimai rodo, jog tikinčiais save įvardijančių žmonių daugėja. Spauda taip pat vis daugiau rašo apie tikėjimą, o religiniams lyderiams skiria ypatingą dėmesį: pradedant Romos popiežiumi, baigiant Dalai Lama.
Kita vertus, žmonių tikėjimas tampa kitoks: bažnyčios uoliai nebelankomos, o apie Dievą žinoma nedaug – tiesiog tikima, ir tiek. Spėjama, kad liberalesnės religijos išgyvens nuosmukį, praras daug narių – dėl skirtingos pozicijos abortų, gėjų teisių ar feminizmo klausimais. Garsus tyrinėtojas Dean M. Kelley rašo: „Priimdamos liberalesnius moralės standartus, bažnyčios neišsaugo savo narių. Liberalai sveikina liberalius pasikeitimus, tačiau bažnyčių nariais netampa, o konservatyvieji jas palieka.“ Fundamentali ir konservatyvi religija, propaguojanti griežtą moralinį kodeksą, augs, stiprės, aktyviai naudosis internetu ir pažangiausiais moksliniais išradimais – religijų tyrinėtojai spėja, kad radikalūs tikėjimai gali plisti stebėtinais mastais. Italas Massimo Introvigne (teisininkas, sociologas bei Tarptautinės naujojo religingumo tyrinėtojų organizacijos vadovas) teigia, jog daugumai šalių gresia kultų bei sektų antplūdis. Kai kurie senesnieji judėjimai – pavyzdžiui, mormonai ar Jehovos liudytojai – gali išaugti tiek, kad įgaus tradicinės religijos statusą. Dalis radikaliųjų atskilusių tikėjimų bus labai grėsmingi ir karingi: vis kėsinsis vykdyti terorizmo aktus. Jų ateityje nuolat pasitaikys, bet daugėti neturėtų. Ir apskritai –religijos tyrinėtojai prognozuodami nuolat klysta, todėl galime išvysti ir visiškai kitokį scenarijų.
Ateities medicina
Gera naujiena ta, kad gyvensime vis ilgiau. Kita vertus, gimdysime mažiau – žmonija po truputį, bet neišvengiamai sens. Europa ir dabar nelabai jauna, o 2020 metais kas ketvirtas jos gyventojas bus peržengęs 60 metų slenkstį. Jei ne didelis jaunų ir energingų imigrantų antplūdis, senutė Europa greitai taptų pensininkų klubu.
Bloga naujiena ta, jog ilginamas pensinis amžius. Todėl nusiteikite dirbti ilgai, o pagelbėti gali energijos teikiantys papildai. Jie vis populiarės – neilgai trukus be jų visaverčio gyvenimo gal net nebeįsivaizduosime. Apskritai farmacija klestės – mokslo pažanga leis kompanijoms naujus vaistus gaminti lengvai ir greitai, asmeniškai juos pritaikyti pagal unikalų pacientų genotipą ir įgimtas genetines ligas. Ligos bus nustatomos greičiau, gydomos tiksliau, trumpiau, o susidėvėję organai keičiami naujais.
Genetinė inžinerija smarkiai irsis į priekį – neatmestina, kad ne tik bus auginami organai, bet gali atsirasti „naujojo žmogaus“ variantų. Nanotechnologijos turėtų leisti pagaliau išgydyti vėžį ir perkoduoti genetinius pažeidimus. Tačiau medicinos paslaugos brangs ir pamažu taps privačios – mat valstybė užtikrins tik būtiniausią pagalbą. Kita vertus, grūstys poliklinikose ir gydytojų priimamuosiuose ženkliai sumažės: turtingesniems ateities technologijos leis patogiai gydytis namuose. Skaitmeniniai priežiūros įrenginiai stebės, kaip laikomasi paskirto gydymo, kaip reaguoja organizmas, ir siųs ataskaitas gydytojui. Šis su ligoniu galės bendrauti kad ir internetiniuose portaluose. Virtualiajai medicinai žadama šviesi ateitis – netrukus savo ligas perskaičiuoti bus galima bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. O kad būtų išsaugotas duomenų privatumas ir slaptumas, kiekvienas įgysime po unikalų atpažinimo kodą (panašiai, kaip dabar banke).
Ateities politika
Ar žinote, kad Europos Sąjungą dar 1849 metais numatė Viktoras Hugo? Tuomet jis pareiškė: „Išauš diena, kai visos šio žemyno tautos, neprarasdamos išskirtinių ypatumų ar šlovingo savitumo, susijungs į aukštesnę sąjungą ir sudarys Europos broliją.“ Taip ir atsitiko – matyt, rašytojo intuicija kartais įžvelgia daugiau nei skrupulingiausi tyrimai ir prognozės.
ES pasaulio politiniame žaidime kol kas užima gana svarbią, nors ir svarstytinos reikšmės vietą. Nepaisant įvairiausių ES narių nesutarimų, euro zonai vis dėlto prognozuojama optimistinė ateitis. Dėl tautinių valstybių svarbos nesutariama – vieni ekspertai teigia, kad valstybės įtaka augs, kiti – jog nacionalinės vyriausybės nesusitvarkys su iššūkiais, jų galia mažės ir pagrindiniu visuomenės raidos varikliu taps pramonė. Kad ir kaip būtų, dėl visuotinės globalizacijos pasaulis atrodys vis mažesnis, todėl religinio fanatizmo apraiškas, badą Afrikoje, krizes Lotynų Amerikoje ar gyventojų bumą Azijoje greitai savo kailiu pajus net turtingiausių valstybių gyventojai. Vis daugiau dėmesio teks skirti saugumo problemai – todėl vyriausybės greičiausiai pritars naujoms stebėjimo ir asmens tapatybės nustatymo, įvairaus lygio gyventojų stebėjimo programoms. Gal jų sulauksime, o gal ir ne – kai kurie futuristai linkę manyti, kad nuolatinis stebėjimas taip išerzins liaudį, jog ši galiausiai ims maištauti ir pasipiktinusi sugriaus visas saugumo sistemas.
Ateities darbas
Esama kelių autoritetingų darbo santykių scenarijų, bet iš esmės jie nelabai skiriasi. Pirmajame vyrauja socialinės vertybės – teisingumas, solidarumas, sprendimų skaidrumas, o antrajame – individualios naudos ieškojimas, ryškus turtuolių ir vargšų atsiskyrimas. Bendri abiejų prognozių bruožai yra šie: daug žmonių dirbs keliose darbo vietose iš karto. Gyventojai nebenorės triūsti vienoje kompanijoje – jiems atrodys įdomiau dažnai keisti vietas arba net ir veiklos sritį.
Daugelis apskritai dirbs ne darbe – vis labiau plis virtualūs užsakymai ir atsiskaitymas. Nuolatinių darbuotojų bus mažai, o laikinų daug: jie bus buriami atskiriems projektams. Tokiomis sąlygomis pažintys ir toliau liks svarbios – darbuotojai, galintys konkrečiam projektui greitai pasiūlyti tinkamus kandidatus sparčiai kops karjeros laiptais. Daugelis korporacijų plėsis į milžiniškus, galingus tarptautinius koncernus. Mokesčiai didės, todėl šešėlinė ekonomika tebeklestės. Prognozuojamas spartus paslaugų sektoriaus augimas: slauga, sauga, vaikų priežiūra, namų ūkio tvarkymas taps vis reikalingesni.
Ateities maistas
Alergijų, atskirų produktų netoleravimo atvejų vis daugės, netinkama mityba silpnins imunitetą, iškreips genetinį fondą. Maisto produkcija bus vis griežčiau reglamentuojama, stiprės sveikos mitybos tendencijos, mažės kulinarinių gaminių ir mėsos vartojimas, taps madingas ekologiškai išaugintas maistas. Turtingose šalyse bus smarkiai kontroliuojama, kad produktų etiketės būtų itin informatyvios – nurodoma kilmė ir paisoma griežtų standartų.
Turtingesnės šalys sieks atsikratyti genetiškai modifikuoto maisto, bet trečiojo pasaulio šalys jį tikrai vartos – tik taip sugebės apsiginti nuo bado. Gali atsirasti ir visiškai neįprastų produktų – pavyzdžiui, mėsos, išaugintos ant pomidorų kerų, inkubatoriuje per kelias paras sutveriamų vištos šlaunelių, keistai atrodančių gyvūnų fermų. Taigi teks labai atidžiai žiūrėti, ką dedate į burną. Mums pasisekė, kad gyvename Europoje – ES genetiškai modifikuotos produkcijos politika vis dėlto tebėra viena griežtesnių pasaulyje. Tačiau net ir ji, pagal dabar galiojančias taisykles, bent jau kol kas negali drausti šio grėsmingo importo.
Ateities vartojimas
Kai kurie mados tyrėjai sako, kad po dešimtmečio ar dviejų tapsime tokie praktiškai pragmatiški, jog nebekreipsime jokio dėmesio į prekių ženklus. Tik žiūrėsime, ar prekė verta jai skirtų pinigų arba apskritai daiktus nuomosimės. Socialinė atsakomybė ir teisingumas atrodys nepaprastai svarbūs – tarkime, iš principo nepirksime prekių, kurios gaminamos išnaudojant vaikus. Tokiai nuomonei iš dalies pritaria ir šiuolaikines vartojimo tendencijas tiriantys ekspertai.
Kita dalis tyrėjų griežtai sako: rinka skils į dvi dalis. Labai pigu ir labai brangu – aukso viduriukas išnyks apskritai. Kai kurie prekių ženklai taps kultiniais, jie bus perkami už didžiulius pinigus, nors nebus nei praktiški, nei naudingi. Jie reikš statusą, prestižą, gyvenimo būdą, saviraišką. Pirkėjai vis labiau vertins prekės istoriją, tradicijas, tęstinumą. Tikroji prabanga bus ne tiek patys daiktai, kiek su jais susiję pojūčiai, patirtis – ypatingos kelionės, ritualinis valgis, išskirtinė aplinka.
Ateities kosmetika
Aišku, kad grožio priemonės ateityje keisis – ir smarkiai. Daugelį jų galima nuspėti jau dabar, mat tendencijos visiškai aiškios. Spėjama, kad labiausiai grožio pramonę gali paveikti kamieninių ląstelių technologijos. Neatmetama, jog naudojant kremus bus naudojama vis daugiau nervų sistemą tikslingai veikiančių medžiagų, kvapų. Bus sukurtos efektyvios priemonės plaukų slinkimui, celiulitui, pigmentinėms dėmėms mažinti. Jau dabar kai kurių kremų sudėtyje yra medžiagų, kurių poveikis prilygsta DNR keitimui. Tačiau daug kosmetologų visgi teigia – kad kaip į priekį pasislinktų grožio industrija, vis tiek po 10–20 metų dalis žmonių norės naudotis vien tradicinėmis, natūraliomis grožio priemonėmis. Nes kai kuriems žmonėms radikalesnės intervencijos į organizmą visada liks nepriimtinos.
