Pasaulio vertybinių popierių rinkoje kilusi krizė nemažėja. Akcijų kainos ketvirtadienį vėl krito tiek Azijoje, tiek Europoje.
Finansų maklerio įmonės „Finasta“ ketvirtadienio apžvalgoje teigiama, kad per pasaulį nusirito akcijų išpardavimo banga, rinkų indeksai sumenko 2-7 proc. Pastebima, kad šiuo metu dėl psichologinės panikos rinkos dalyviai stengiasi išgryninti savo portfelius.
Tačiau tvirtinti, jog tokie veiksmai teisingi, neįmanoma, nes situacija gali pakrypti bet kuria linkme – bandymas nuspėti artimiausią ateitį rinkose prilysta burtams iš kavos tirščių, mano „Finastos“ analitikai.
Jie atkreipia dėmesį, kad Baltijos regiono rinkos ne labai turi ką bendro su JAV paskolų rinka, išskyrus psichologinį faktorių.
Tačiau didžiosiose Europos biržose ketvirtadienį akcijų indeksai vis dar krito. Paryžiaus ir Šveicarijos biržos pasiekė žemiausią šiais metais lygį.
Kai kurios Azijos biržos patyrė didžiausią akcijos kainų kritimą savo gyvavimo istorijoje.
Japonijos finansų analitikai stebisi, kodėl JAV ir Europoje buvo dalijamos tokios rizikingos paskolos.
Nemažai Azijos biržos investuotojų nesitikėjo, kad JAV nekilnojamojo turto paskolų rinkos krizė gali turėti tokią jėgą ir apskrieti visą pasaulį.
Didžiųjų pasaulio įmonių atstovai tvirtina, kad šiuo metu stebimas rinkos nuosmukis, susijęs su panika – investuotojai visiškai nepasitikti rinka.
Tiesa, ne visų mažųjų biržų investuotojai ėmė pardavinėti akcijas. Nemažai jų vis dar tikisi pamatyti, kaip akcijų kainos vėl kyla.
Ekspertai teigia, kad pasaulio rinkos nesugebėjo susitvarkyti su krizės pasekmėmis dėl trečiadienį, rugpjūčio 15-ąją, buvusios nedarbo dienos, tad ketvirtadienį akcijų kainos krito dar žemiau.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ketvirtadienį kreipėsi į didžiąsias pasaulio valstybes, siūlydamas kartu mėginti stabdyti krizę akcijų rinkoje.
N. Sarkozy mano, kad šioje srityje būtina didinti skaidrumą, norint ateityje išvengti panašių krizių.
Savo laiškuose JAV, Japonijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Kanados ir Italijos vadovams bei vyriausybėms, N. Sarkozy siūlo išsiaiškinti visus iki vieno veiksnius, kurie daro įtaką rinkoms ir nustatyti, kokios gali būti jų sukeltų krizių pasekmės.
Jis siūlo, kad šiam klausimui susivienytų didžiųjų šalių finansų ministrai, centriniai bankai, Tarptautinis valiutos fondas.
Prancūzijos vadovas mano, kad galingiausias pasaulio ekonomikas turinčių valstybių atstovai turėtų įdėmiai sekti, ar skaidriai funkcionuoja rinkos, ir nustatyti, ar jos pajėgios šiuo metu veikti stabiliai.
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas spaudai pranešė, kad šis N. Sarkozy pasiūlymas nėra naujiena ir dauguma jo aspektų buvo aptariami per Didžiojo aštuoneto susitikimą šiais metais Vokietijoje.
Rinkos analitikai taip pat teigia, kad daug kartų buvo išgirsta panašių siūlymų didinti skaidrumą pasaulio rinkose, tačiau veiksmų imasi ne visi.
Iki šiol tik JAV vadovas George`as W. Bushas buvo pakomentavęs padėtį akcijų rinkose, kiti didžiųjų šalių vadovai lieka nebylūs.
JAV nekilnojamojo turto ir paskolų rinkos krizė įsisiūbavo prieš kelias savaites. Lietuvos analitikai sako, kad mūsų šalies šios krizės padariniai tiesiogiai neturėtų pasiekti.
Europos centrinis bankas, taip pat Australijos, Japonijos ir kitų šalių centriniai bankai finansų sektoriui jau paskolino kelis šimtus milijardų eurų.
