Amžinojo įšalo zona nuo Sibiro iki Aliaskos ir Kanados gali pradėti tirpti 3 kartus greičiau, nei manyta.
Mokslininkų teigimu tai lemia spartėjantis Arkties vandenyno ledynų tirpimas, rašo britų dienraštis „The Independent“.
Amerikiečių specialistų atlikto tyrimo rezultatai liudija, kad jūros ledo tirpimas, kuris praėjusią vasarą pasiekė rekordinį lygį, daro poveikį žemyno regionams, esantiems net už 1600 kilometrų nuo kranto, kur žemę kausto amžinasis įšalas.
Pasak dienraščio, kuo mažesnis Arkties ledo plotas, tuo mažiau saulės šviesos jis atspindi, o tai reiškia, kad Žemė vis labiau įšyla. Dėl to, mokslininkų manymu, aplink Arktį esančių žemynų sričių įšilimo koeficientas gali padidėti 3 kartus.
„Mūsų tyrimas rodo, kad jei per kelerius artimiausius metus jūros ledas ir toliau sparčiai trauksis, Arkties rajone greičiau kils ir oro temperatūra. Pagreitės ir amžinojo įšalo tirpimas“, – teigia JAV Nacionalinio atmosferos tyrimų centro Boulderyje mokslininkas Davidas Lawrence‘as.
2007-ųjų rugsėjį jūros ledo plotas Arkties vandenyne sumažėjo daugiau nei 30 proc., lyginant su vidutiniu sezoniniu rodikliu. Tuo tarpu oras Arkties regione lyginant su vidutine metine 1978 – 2006 m. temperatūra sušilo 2 laipsniais.
Amžinojo įšalo tirpimas kelia pavojų, kad bus suardyti keliai, naftotiekiai ir pastatai, kurie buvo statomi atsižvelgiant į amžinojo įšalo sąlygas. Iškils grėsmė ir vietinei gyvūnijai. Be to, šis procesas gali išlaisvinti žemėje susikaupusias „šiltnamio dujas“, kurios dar labiau paspartins globalinį atšilimą, rašo „The Independent“.
D. Lawrence‘as ir JAV Nacionalinio sniego ir ledo tyrimų centro mokslininkai sukūrė kompiuterinius modelius, kurie padėjo išsiaiškinti, kad dėl jūros ledo tirpimo gali pakilti oro temperatūra, o tai savo ruožtu lems amžinojo įšalo nykimą. Ypatingą dėmesį jie skyrė iš įšalo išsivadavusio grunto dariniams, esantiems tarp sezoniškai atitirpstančio žemės paviršiaus ir apačioje esančio amžinojo įšalo sluoksnio.
„Tokie dariniai susiformuoja, kai žemyn vis labiau besiskverbianti vasaros šilumos banga pasiekia didesnį gylį, nei atitinkama šalčio banga žiemą. Todėl tokia grunto sritis žiemą neužšąla, o paviršiaus įšalas dėl gelmėje besikaupiančios šilumos pradeda tirpti“, - sakoma tyrimo išvadose, kurios bus paskelbtos žurnale „Geophysical Research Letters“.
Dėl tokių „salų“ amžinajame įšale šiluma greičiau kaupiasi grunte, ir ilgainiui amžinasis įšalas pradeda mažėti. „Visos šios pasekmės liudija, kad yra tiesioginis spartaus jūros ledo tirpimo ir amžinojo įšalo pokyčių ryšys“, - perspėja mokslininkai.
Pasak daktaro Lawrence‘o, amžinojo įšalo zona apima beveik ketvirtadalį planetos šiaurinio pusrutulio teritorijos, o Arkties regiono žemės gelmėse yra apie 30 proc. pasaulinių anglies telkinių. „Svarbus ir iki šiol neatsakytas klausimas – kaip jautri Arkties ekosistema reaguos į tokį spartų atšilimą, – teigia mokslininkas. – Kas mūsų laukia, jei jūros ledas ir toliau taip greitai trauksis? Krantų erozijos sustiprėjimas, didesnės metano emisijos į atmosferą ar, tarkim, spartesnis krūmokšnių įsigalėjimas tundroje?“
Vienas tyrimo bendraautorių Andrew Slateris pabrėžė, kad spartus Arkties ledo tirpimas gali lemti didelio masto pokyčius, kurie bus jaučiami visame regione, pastebi „The Independent“.
Amžinojo įšalo tirpimo pasekmių nuspėti neįmanoma, įsitikinusi NASA Goddardo kosmoso tyrimų centro klimatologė Claire Parkinson. „Jos gali būti labai rimtos – ir klimato (dėl „šiltnamio dujų“ emisijos), ir vietinių gyventojų atžvilgiu, nes dėl tirpstančio amžinojo įšalo ir grunto destabilizacijos bus sugriauti keliai ir pastatai“, - teigia ji.
