Teisę ir valdymą studijuojanti 21-erių vilnietė Laura Kuliešaitė iš Kinijos Kunmingo mieste vykusio grožio konkurso „Beauty of the World” grįžo pelniusi pirmosios vicemis titulą.
Antra konkurse likusi lietuvaitė atvirauja, jog pergalę jai išpranašavo vaikų namų auklėtiniai, kuriuos ji aplankė prieš kelionę į Rytus.
Nuo 14 metų modeliu dirbanti Laura, skirtingai nei kitos panelės, dėl karjeros mados pasaulyje metančios mokyklas, knygų neapleido. Baigusi vidurinę mokyklą ji įstojo į universitetą. Ateities su grožio industrija mergina nesieja. Modelio darbas jai - tik hobis. L.Kuliešaitė svajoja kada nors atsisėsti į teisėjos kėdę.
- Kokia buvo tavo reakcija, kai sulaukei skambučio iš “Pramogų akademijos” ir sužinojai, kad esi deleguojama į pasaulinį grožio konkursą?
- Pirmiausia susirūpinau dėl mokslų. Prieš kelionę teko laikyti išankstinius egzaminus. Tačiau didžiausią galvos skausmą kėlė finalinės suknelės paieškos.
- Įtariu, kad į Kiniją teko vežtis nemenką drabužinę. Kiek lagaminų susikrovei?
- Sutalpinau viską į vieną! Net už antsvorį neteko mokėti. (Juokiasi.) Pakako to, ką buvau įsidėjusi. Reikėjo penkių vakarinių suknučių. Dalį vežiausi savų, o kokteilinę ir finalinę suknelę man paskolino dizainerė Irena Brusokienė. Parinko spalvas kaip tik kinų skoniui - finalinis ansamblis buvo ryškiai oranžinis. (Juokiasi.) Tautinį kostiumą gavau iš “Pramogų akademijos”.
- Nuvykusi į Kunmingą turėjai dar nemažai laiko - iki konkurso finalo buvo likusios beveik dvi savaitės. Ką veikėte?
- Laiko turėjome mažiau nei dvi savaites. Nes finalą netikėtai paankstino keliomis dienomis. Kodėl - mums nepaaiškino. Su kitomis devyniomis konkursantėmis buvome pakviestos į vieną televizijos laidą, kurioje reikėjo pademonstruoti savo tautinį kostiumą, pasirodyti su bikiniu, kokteiline suknele, taip pat pabendrauti su laidos vedėjais. Pristatant kiekvieną dalyvę buvo rodomi jos atstovaujamos šalies vaizdai. Maloniai nustebau išvydusi mūsų Trakų pilį, gintarą. Organizatoriai buvo puikiai pasiruošę pristatydami kiekvienos pakviestos konkursantės šalį. Vedėjai prašė manęs pagiedoti Lietuvos himną. O kadangi man dar labai patinka poezija, - padeklamuoti ir mėgstamiausią eilėraštį. Tačiau jį deklamavau lietuvių kalba, tad vėliau iš laidos iškirpo. (Šypsosi.)
- Tuomet, kai tave pakvietė į TV laidą, nujautei, jog esi tarp lyderių?
- Apie tai sužinojau tik ten nuvykusi. Panelės organizatorių buvo atrinktos iš nuotraukų. Tačiau per daug vilčių nedėjau. Vis dėlto neslėpsiu - patekti tarp dešimties dalyvių, kurios turėjo galimybę milijoninei auditorijai plačiau pristatyti savo šalį, buvo labai džiugu.
- Tai per tas dvi savaites neturėjote laiko net baseinėlyje pamirkti?
- Po finalinio renginio važiavome į SPA centrą, tačiau ir ten nespėjome pailsėti. Nes visą laiką mūsų laimėtojų trejetuką fotografavo. Tuo momentu kitoms konkursantėms šiek tiek pavydėjau. Eini pro jas, - merginos vandenyje tarp rožių žiedlapių mirksta... (Juokiasi.) Dalyvės Kinijoje sulaukė daug dėmesio ne tik iš fotografų, bet ir paprastų žmonių. Visi bandė mus įsiamžinti, prieiti kuo arčiau. Po dalyvavimo įspūdingoje miesto gėlių šventėje net ranką nuo mojavimo skaudėjo. (Juokiasi.)
- Gerbėjų, mėginančių įsiūlyti savo širdį, ar bent jau telefono numerį, nepasitaikė?
- Mus akylai saugojo. Gatvėje, lėktuve buvo draudžiama kalbėtis ar fotografuotis su pašaliniais žmonėmis. Nuo dalyvių nė per žingsnį nesitraukė apsaugininkai. Tačiau tuomet žmonėms dar smalsiau pamatyti, - ką čia taip akylai saugo?
- Su kitomis dalyvėmis nerengėte mergaitiškų vakarėlių ar bent jau pavakarojimų su taure vyno?
- Nebent su puodeliu arbatos. Mums draudė vartoti alkoholį. O ir gauti jo nebuvo kaip.
- Jei tikėtume kalbomis, merginos grožio konkursuose sau į drauges renkasi ne tokias ryškias bičiules, kad pačios prieš jas nenublanktų...
- Nemanau, kad tai tiesa. Panelės daugiausia bendraudavo su tomis, su kuriomis dalijosi viešbučio kambariu. Pastebėjau, jog Lotynų Amerikos atstovės, ispanakalbės turėjo savo būrį, slavės - savo. Aš būdavau prie pastarųjų.
- Teigiama, kad grožio konkursų dalyvėms neužtenka spinduliuoti vien grožį. Jos turi būti išprususios, mokančios bendrauti. Ar buvo merginų, kurios nemokėjo nieko kito, kaip tik gražiai šypsotis?
- Jautėme, kad esame nuolat stebimos teisėjų. Jie žiūrėjo, su kuo merginos bendrauja, kaip bendrauja, prie kurios sėdasi per pietus. Atkreipiau dėmesį į tai, kad laimėjusiosios pirmas tris vietas yra ramesnio būdo. Nesistengėme į save atkreipti dėmesio nei bendravimu, nei įspūdingais papuošalais. O buvo panelių, kurios labai geidė aplinkinių dėmesio. Pavyzdžiui, pietaudamos restorane nei iš šio, nei iš to pradėdavo taip garsiai kvatotis, kad net visi lankytojai sužiurdavo. Tačiau finale tokioms nepasisekė.
- Kokia merginų reakcija buvo paskelbus finalo nugalėtojas?
- Viena dalyvė po finalo verkė. Bet tikino, kad bateliai labai trynė...
- Ar karūnos laimėtoja filipinietė tave pasveikino?
- Taip. Ji labai draugiška. Tikrai nuoširdžiai džiaugiausi, kad ji laimėjo “Beauty of the World” karūną.
- Be pirmosios vicemis juostos ir diplomo, ar gavai kokių nors papildomų prizų?
- Negavome jokių statulėlių ir diplomų. Tačiau laimėtojoms įteikė po piniginį prizą. Tik kur jį išleisiu, dar nežinau. Būtų labai šaunu kur nors išvažiuoti pailsėti. Vis dėlto konkurse buvo justi nuovargis. Kiekvieną dieną reikėjo vaikščioti pasidažius, apsiavus aukštakulnius batelius, - kojos iškart pajuto nuovargį. Nes Lietuvoje jų neaviu. Ir taip aukšta esu. (Juokiasi.)
- Jautei konkursančių palaikymą?
- Taip, visos merginos buvo labai draugiškos. Prieš konkursą jaudinausi dėl dalyvių bendravimo. Tačiau jos mane palaikė ir prieš, ir po konkurso. Pas mus tikrai nepasitaikė tokių atvejų, kad konkursantės viena kitai laužytų kulniukus ar plėšytų sukneles.
- O kaip Lietuva tave sutiko grįžusią?
- Artimiausi draugai, net ir kai kurie beveik nepažįstami žmonės, labai palaikė. Tačiau universitete buvo ir nepalankių žvilgsnių. Arba replikų: “Koks čia konkursas? Nesu apie tokį girdėjusi.” Nors stengiausi niekam tuo nesigirti, žinia vis tiek labai greit apskriejo mano aplinkos žmones.
- Kaip manai, kas lėmė tavo sėkmę “Beauty of the World” konkurse? Kur ta paslaptis?
- Manau, kad didžiulės įtakos tokiam įvertinimui turėjo mano natūralumas. Nesistengiau niekam įtikti, nesiverčiau per galvą, nereikalavau dėmesio. Buvau tokia, kokia esu kiekvieną dieną.
Edita MAŽELYTĖ
Parengta pagal "Vakaro žinių" priedą "Geras!"
