Prastos kokybės, tačiau itin provokuojantis filmas „Musulmonų nekaltumas“ sukėlė tikrą skandalą visame pasaulyje. Eilė musulmonų šalių pareikalavo iš „Google“, kuriai priklauso „YouTube“ užblokuoti prieigą prie filmo-provokacijos. Kitos - Pakistanas, Bangladešas, Afganistanas – paprasčiausiai pačios iš viso užblokavo „YouTube“, kad neleistų savo gyventojams žiūrėti filmą. Savo reikalavimus „YouTube“ išsakė ir Rusija. Spalio 1 dieną teismas Maskvoje svarstys Generalinės prokuratūros reikalavimą uždrausti žiūrėti filmą Rusijos teritorijoje. Per savo 7 metų istoriją videohostingas jau yra išgyvenęs cenzūrą daugybėje viso pasaulio valstybių. Kas ir už ką blokavo „YouTube“ ir kaip „YouTube“ reagavo?
Iranas: informacinė blokada ir „YouTube“, 2006 m. gruodis
Protestas Irane (Scanpix nuotr.)Iranas tapo „YouTube“ blokavimo pionieriumi. 2006 metų gruodžio pradžioje šalies valdžia užblokavo prieigą prie „Wikipedia“ enciklopedijos, internetinės „The New York Times“ versijos, „Amazon“, „YouTube“ ir dar daugybės tinklalapių, pripažintų „amoraliais“. Manoma, kad taip buvo elgtasi dėl pradėtos kovos su Vakarų kultūros įtaka kampanija. „YouTube“ į „juodąjį sąrašą“ pateko dėl filmuko, kuriame jauna Irano kino žvaigždė užsiima nesantuokiniu seksu.
2009 metais, dvi savaitės prieš prezidento rinkimus, iraniečiai neteko prieigos ir prie „Facebook“ bei „Twitter“, kuriais aktyviai naudojosi opozicija. O prieš pat nugalėtojo paskelbimą (kaip ir anksčiau, Mahmoudo Ahmadinejado) Irane prasidėjo didžiulio masto informacinė blokada: nustojo veikti mobilusis ryšys, užblokuoti „Facebook“, „YouTube“ ir daugybė užsienio naujienų portalų.
Nepaisant veiksmų koordinavimo sunkumui, kai nėra mobilaus ryšio, iš karto po rezultatų paskelbimo nepatenkinti žmonės išėjo į gatves. Iraniečiai apeidavo interneto filtrus proxy serverių ir anoniminio tinklo „Tor“ pagalba. Netrukus „YouTube“ ir „Twitter“ pradėjo pasirodyti medžiagos apie masines protesto akcijas. „YouTube“ tam netgi išskyrė specialų kanalą. Užeiti į „Twitter“ ar „YouTube“ per Irano interneto tiekėjus neįmanoma ir dabar.
Brazilija: seksas paplūdimyje, 2007 metų sausis
Daniella Cicarelli. Brazilų top modelis buvo pasaulio futbolo žvaigždės Ronaldo žmona, tačiau išsiskyrė. (nuotr. Alloverpress.ee)Buvusi futbolininko Ronaldo sužadėtinė, modelis ir „MTV“ vedėja Daniella Cicarelli 2007 metais „YouTube“ padavė į teismą už tai, kad tinklalapis leido žiūrėti paparacių nufilmuotą medžiagą, kurioje ji paplūdimyje mylisi su savo vaikinu. Daniella pareikalavo, kad prieiga prie „YouTube“ būtų užblokuota, kol nebus ištrintos visos minėto filmuko kopijos.
2007 metų sausį teismas palaikė moterį ir įpareigojo uždaryti „YouTube“ Brazilijos vartotojams per specialius filtrus. Tačiau po dviejų dienų tas pats teismas įsakė pašalinti filtrus. gavosi, kad įrašas kaip ir liko uždraustas teismo sprendimo, tačiau jokių techninių priemonių jo blokavimui imtasi nebuvo. Per 2 blokavimo dienas į „YouTube“ nepateko 5,7 norinčių brazilų.
2007 metais „YouTube“ galiausiai laimėjo bylą, įtikinęs teisėjus, kad jokio privatumo moteris, mylėdamasi viešame paplūdimyje, tikėtis negalėjo. Daniella apskundė sprendimą, ir 2008 metais San Paulo Aukščiausiasis teismas pripažino, kad šis filmukas neatstovauja visuomeninio intereso, ir kišasi į asmeninį moters gyvenimą. Kova vis dar nesibaigė: „YouTube“ padavė apeliaciją, laukiama Federalinio aukščiausiojo teismo sprendimo, o kol kas puslapis sėkmingai veikia.
Turkija: partijos lyderis ir jo asmeninis gyvenimas, 2007 m. kovas
D. Baikalas su meiluže (nuotr. YouTube)Kad išsikovotų teisę normaliai dirbti Turkijoje, „YouTube“ teko išgyventi visą eilę teismų ir daugybę mėnesių blokavimų - su trumpomis pertraukomis servisas buvo uždraustas nuo 2007 metų kovo iki 2010 metų spalio. Istorija prasidėjo nuo į „YouTube“ įkrauto filmuko, neva diskredituojančio Turkijos „tėvo“ Mustafą Kemalį Ataturką. „YouTube“ padavė į teismą už „virtualaus karo“ kurstymą (filmukas sukėlė graikų, armėnų ir turkų vartotojų tarpusavio pykčius) bei „turkiškos savimonės įžeidimą“.
2007 metų kovo 6 dieną teismas nurodė pristabdyti puslapio veiklą iki tol, kol filmukas nebus pašalintas. „YouTube“ advokatai išsiuntė pašalinimo įrodymus į Stambūlo prokuratūrą, ir prieiga prie puslapio buvo atnaujinta jau kovo 9 dieną. Tačiau tuomet „YouTube“ pradėjo pasirodyti filmukai, pašiepiantys aukšto rango politikus. „YouTube“ teko ne kartą teistis su Turkija: vien tik 2008 metais vyko 7 procesai. Periodiškas puslapio blokavimas tęsėsi, kol „Google“ pašalindavo kritiškus filmukus.
Eilinis draudimas buvo panaikintas 2010 metų spalio 31 dieną, tačiau jau lapkričio 2 dieną „YouTube“ buvo vėl užblokuotas dėl to, kad atsisakė pašalinti filmuką, kuriame miegamajame su meiluže užfiksuotas buvęs Turkijos opozicijos lyderis Denizas Baikalas. Turkai pareikalavo pašalinti filmuką, „YouTube“ atsisakė, vėliau visgi pašalino. Šiuo metu Turkijoje „YouTube“ veikia.
Kinija: karininkai prieš vienuolius, 2007 m. spalis
(ELTA nuotr.)Kinijos valdžia griežtai kontroliuoja kibernetinę erdvę ir sistematiškai blokuoja užsienio naujienų portalus bei tarptautines žmogaus teisių gynimo organizacijas, jeigu jos publikuoja medžiagas, neatitinkančias Komunistinės partijos reikalavimų. Pirmą kartą Kinija užblokavo „YouTube“ ideologinio stabilumo apgynimui 2007 metų spalį. Jau 2008 metų kovą „YouTube“ vėl tapo prieinamas kinams. Pakartotinai ir galutinai Kinija „paslėpė“ „YouTube“ nuo savo piliečių 2009 metų kovą po to, kai puslapyje atsirado dešimtys filmukų, demonstruojančių Tibeto vienuolių pasirodymus prieš Kinijos okupaciją ir žiaurius Tibeto vienuolių sumušimus. Nuo tada „YouTube“ Kinijoje nepasiekiamas, tačiau „Didžiosios Kinijos ugniasienės“ apėjimo per mokamus vpn-serverius praktika tampa vis dažnesnė.
Tunisas: įžeidus prezidentas, 2007 metų lapkritis
Buvęs Tuniso prezidentas Zine'as el Abidine'as Ben Ali (Scanpix nuotr.)Tunise „YouTube“ buvo užblokuotas mažiausiai nuo 2007 metų lapkričio, tačiau įmanoma, kad ir anksčiau. Tiksli užblokavimo data nėra žinoma, jokių oficialių pareiškimų dėl to nebuvo. Yra versija, kad resursas buvo užblokuotas dėl didelio vaizdų kiekio, įžeidžiančio šalies prezidentą.
2010 metų gruodį ir 2011 metų sausį Tunise vykę neramumai privertė Tuniso prezidentą nuolaidžiauti protestuojantiems. Prezidentas Ben Ali įsakė atblokuoti „YouTube“ 2011 metų sausio 13 dieną. Vėliau sekė ir kitos permainos, susijusios su žodžio laisve, tačiau prezidentas jų jau nematė. Kitą dieną po „YouTube“ amnestijos jis bėgo iš šalies.
Pakistanas: pranašo karikatūros, 2008 metų vasaris
2008 metų vasario 22 dieną Pakistano valdžia priėmė sprendimą užblokuoti „YouTube“. Yra skirtingos priežasčių versijos, tačiau manoma, kad realiausia iš jų yra pranašą Mahometą įžeidžiančios karikatūros bei danų filmo „Fitna“ treileris, demonstruojantis islamą negatyviai. Po kelių dienų Pakistanas atblokavo „YouTube“, nes filmukai buvo pašalinti.
Antra ataka prieš „YouTube“ prasidėjo 2010 metų gegužę, per spontaniškai internete organizuotą šventę, skirtą žodžio laisvei - „Dienai, kai visi piešia Mahometą“. Cenzūra tęsėsi septynias dienas, baigėsi tuo, kad „YouTube“ vėl sutiko pašalinti netinkamą medžiagą. Valdžia gi pažadėjo nuo šiol kitaip valyti internetą savo gyventojams, blokuojant tik konkrečius filmukus, o ne visą „YouTube“.
Ir vis dėlto po atsisakymo pašalinti skandalingąjį „Musulmonų nekaltumą“ Pakistanas užblokavo prieigą prie viso tinklalapio.
Sirija: „YouTube“ uždarytas ir vėl atidarytas
Sirijos kovotojai siekia nuversti šalį kontroliuojantį diktatorių (nuotr. SCANPIX)Sirija istoriškai blokuoja arba griežtai cenzūruoja socialinius tinklalapius, tokius kaip „Blogger“, arabų tinklaraščių platforma „Maktoob“, „Facebook“ ir „YouTube“. Žurnalistams ir tinklaraštininkams dažnai yra grasinama, juos suima, į interneto kavines galima užeiti tik pateikus asmens dokumentą.
„YouTube“ čia buvo užblokuotas iki 2011 metų vasario, kuomet Sirijos valdžia vėl įjungė prieigą prie puslapio. Pasak vienos iš versijų, cenzūrą sumažino dėl to, kad būtų galima sekti Sirijos vartotojų veiklą internete. Praėjus keliems mėnesiams po cenzūros sumažinimo, šalyje kilo pilietinis karas. Dabar „YouTube“ ir „Facebook“ užblokuotas ne tik interneto tiekėjų lygmenyje, bet ir dėl to, kad Sirijos valdžia periodiškai apskritai atjungia šalyje internetą. Padaryti tai nesunku, nes beveik visas interneto srautas eina per valstybinę kompaniją „Telecom“. Vis dėlto sukilėliams kartas nuo karto pavyksta įkelti filmuotą medžiagą ir rodyti pasauliui, kas vyksta Sirijoje.
Indonezija: „Fitna“ ir cenzūra, 2008 m. balandis
2008 metų balandžio 1 dieną Indonezijos informacijos ministras Muhammadas Nuhas pateikė ultimatumą: arba „YouTube“ ištrina jau minėta danų filmą„Fitna“, kuriame kalbama, kad Koranas skatina smurtą, arba jis bus užblokuotas. Pamąstymams „YouTube“ buvo duotos dvi dienos. Pasibaigus laikui, ministras įsakė visiems interneto tiekėjams užblokuoti „YouTube“. Tačiau „Fitna“ per tas dienas jau išsibarstė po internetą. Teko užblokuoti ir „MySpace“, „Rapidshare“, „Multiply“ ir daugybę kitų portalų. Po gyventojų pasipiktinimo valdžia persigalvojo ir vietoje pilnos blokados pradėjo drausti tik pavienius filmukus. Dar vėliau atblokavo viską.
Vėliau jokių nesklandumų nebekilo. Tik buvo operatyviai užblokuotas filmukas apie Džakartos gubernatorių bei „Musulmonų nekaltumas“.
Armėnija: po rinkimų „YouTube“ nereikalingas, 2008 m. kovas
2008 metų vasarį po prezidento rinkimų Armėnijoje prasidėjo masiniai protestai. Valdžia netgi turėjo paskelbti nepaprastąją padėtį. Visoms žiniasklaidos priemonėms uždraudė transliuoti bet kokią informaciją, išskyrus oficialius pranešimus. Daugelis nepriklausomų ir opozicinių tinklalapių buvo užblokuoti, kartu užblokavo ir „YouTube“, kuriame aktyvistai viešino filmuotą medžiagą, vaizduojančią policijos smurtą. Armėnija tapo pirma valstybe posovietinėje erdvėje, užblokavusia „YouTube“. Blokada tęsėsi keletą dienų.
Dabar Armėnijoje „YouTube“ veikia, nors parlamento deputatai yra ne kartą teigę, kad parlamento pastate kažkodėl portalas iki šiol neįsijungia.
Bangladešas: kaip interneto aktyvistai atblokavo „YouTube“, 2009 m. kovas
Bangladešo valdžia prieigą prie „YouTube“ užblokavo 2009 metų kovo 9 dieną po to, kai tinklalapyje atsirado premjerė Hasinos Wazed susitikimo su kariuomenės pareigūnais vaizdo įrašas. Susitikimo metu pareigūnai griežtai kritikavo premjerę, pasipiktindami tuo, kaip valdžia susidorojo su pasieniečių maištu Dakoje, kurio metu žuvo daugiau nei 70 žmonių. Pasak oficialaus pranešimo, tinklalapis buvo laikinai užblokuotas „dėl nacionalinių interesų“.
Kovo 21 dieną po milžiniško interneto aktyvistų spaudimo blokada buvo nuimta. Vis dėlto 2012 metų rugsėjo 17 dieną Bangladešas vėl pradėjo blokadą. Priežastis ir taip aiški – „Musulmonų nekaltumas“.
