Negana to, jog Charity Lee iškart neteko abiejų vaikų, jai reikėjo iškęsti prekybos centre ją užsipuolusį žmogų.
Moteriai artėjant link prekybos centro įėjimo, kelią jai užkirto kita pirkėja. Pastaroji vis šaukė žinanti apie Charity Lee ir jos netinkamai užaugintą monstrą sūnų, kuriam turėtų būti įvykdyta mirties bausmė.
Moteris nesuvokė, kas vyko. Atgaivinus prisiminimus ji ėmė drebėti.
„Ponia, aš jūsų nepažįstu, tačiau jums reikėtų kreiptis pas psichoterapeutą“, - ramiu balsu paaiškino jai Charity Lee ir, palikusi pirkinių vežimėlį, pabėgo iš parduotuvės.
Moteris pridūrė, jog tai ne vienintelis toks atvejis.
„Iš pradžių žmonės susidaro vieną nuomonę ir jos laikosi, o pabendravę su manimi ją pakeičia, ima užjausti“, - sakė ji „New York Post“.
Šios moters pasakojimas, kupinas meilės, gedulo ir atleidimo buvo įamžintas dokumentiniame filme „The Family I Once Had“, (liet. Šeima, kurią turėjau). Nuo tos siaubingos dienos praėjus 10 metų, Charity Lee pagaliau išdrįso apie tai prabilti.
Sūnui jau atleido
Žmogaus teisių aktyvistė Charity, kalėjime lankydama savo 24-erių metų sūnų, prisimena anapilin ne savo noru iškeliavusią dukterį Ellą. Parisui Bennettui teismas skyrė 40 metų laisvės atėmimo bausmę. Tai griežčiausia Teksaso valstijoje, kurioje gyvena istorijos herojė, nepilnamečiui skiriama bausmė. Tik 2027-aisiais jis galės būti paleistas lygtinai.
„Sūnui Parisui jau atleidau. Jei jis būtų laisvėje, bijočiau jo. Žinodama, jog jis už grotų, galiu nusiraminti, tačiau to paties negaliu pasakyti apie jo paties saugumą“, - sakė Charity.
Deja, tokie nusikaltimai Charity gyvenime pasitaiko jau ne pirmą kartą. Dar 1980-aisiais, kai istorijos herojei tebuvo 6-eri, policijos pareigūnai rado jos tėčio Bobby‘io Bennetto Jr. kūną. Jo pakaušyje – kelios šautinės žaizdos. Policininkai manė, jog šį nusikaltimą įvykdė kitas žmogus, todėl Charity mama Kyla Bennett tapo pagrindine žmogžudystės įtariamąja.
Galiausiai paaiškėjo, jog Kyla Bennett pasamdė jos vyru atsikratyti galintį žmogų. Tiriant šią bylą, prokurorai atskleidė, jog iki Charity tėčio Bobby mirties likus keliems mėnesiams, jos mama šį nusikaltimą įvykdyti paprašė sunkvežimio vairuotojo. Galiausiai, Kyle Bennett buvo išteisinta.
Charity liko augti su mama, tačiau, sulaukusi paauglystės, mergaitė jau buvo priklausoma nuo kokaino. Šis žalingas įprotis jos neapleido ir vėlesniame gyvenime.
Nesuprato, ką jai norima pranešti
Charity pamena tą dieną, kai policijos pareigūnai jai pranešė itin skaudžią žinią.
Į kavinę, kurioje moteris dirbo padavėja, atvyko policija. Ji maldavo būti nuvežta pas savo dukrą, tačiau pareigūnai vis kartojo, jog to jie padaryti negali, kadangi mažoji jau mirusi.
„Niekaip to nesupratau, nes namuose ją ir jos brolį Parisą prižiūrėjo auklė. Pasiteiravusi, ar mano sūnui nieko nenutiko, jie teigė jį sulaikę. Galvoje vyko chaosas“, - sakė ji.
Charity teigė, jog Parisas buvo itin talentingas vaikas. Jo intelekto koeficientas siekė 141, todėl jis kažkokiu būdu įkalbėjo auklę palikto jį vieną su sesute. Pasak nusikaltimą tyrusių detektyvų, būtent tada berniukas pagriebė virtuvinį peilį ir su juo nubėgo į kambarį, kuriame ramiai miegojo jo sesutė. Be jokio gailesčio mažąją Parisas daužė, smaugė ir badė peiliu. Tik po to, kai telefonu pakalbėjo su savo bendraklasiu, jis surinko trumpąjį pagalbos numerį. Berniukas apsimetė klausantis operatorės nurodymų, kaip atlikti dirbtinį širdies masažą. Deja, pareigūnai nerado jokių pirmosios pagalbos suteikimo požymių.
Iš pradžių berniukas teigė, jog sesute atsikratyti liepė keistas vaizdinys. Jam vaidenosi, jog jo seserį užvaldė demonas, tačiau galiausiai jis atskleidė visą tiesą. Parisas teigė, jog vos tik nubudus, jį užvaldė keistas noras kažką nužudyti.
Charity bandė tikėti originaliomis sūnaus pasakojimo versijomis, tačiau savo nuomonę ji pakeitė po to, kai po kelių savaičių ji gavo Ellos skrodimo rezultatus.
„Nė nemaniau, jog ji tiek kentėjo“, - tarė moteris.
Pranešime taip pat buvo rašoma, jog ant mažylės lovos ir Pariso tą vakarą dėvėtuose šortuose jie rado spermos pėdsakų.
„Ella buvo lengvas grobis, kadangi nusikaltėliai niekada nesitaiko į už juos didesnius ir stipresnius asmenis“, - pasakojo Charity.
Pirminis tikslas – nužudyti mamą
Detektyvams berniukams atskleidė iš pradžių ketinęs nužudyti vos tik iš darbo grįžusią mamą.
„Jei jis būtų nužudęs mane, mano kančios tebūtų trukę vos 10-15 minučių. Dabar, netekusi Ellos, aš kentėsiu visą gyvenimą“, - sakė ji.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl paauglys norėjo atsikratyti savo motina, buvo ta, jog anksčiau ji buvo priklausoma nuo heroino. Šio žalingo įpročio ji atsisakė prieš pat gimstant sūnui, tačiau pagundoms ji vėl pasidavė tada, kai Parisui buvo 9-eri, o Ellai – 2-eji.
„Vartojau gal kokį pusmetį, tačiau tai turėjo didžiulės įtakos Parisui. Tai vienas dalykas, kurio labiausiai gailiuosi. Norėčiau grįžti į praietį į tai pakeisti. Tiesa ta, kad tai jį labai supykdė, todėl jis nusprendė atkeršyti nužudydamas Ellą“, - pasakojo moteris.
Charity yra išties nepakartojama moteris, nenorinti išsižadėti sūnaus. Ji teigia, jog jos motiniški instinktai buvo stipresni už viduje kunkuliavusį kraują ir baimės jausmą.
Filmuojant dokumentinį filmą „The Family I Once Had“, buvo apklausiamas ir Parisas. Režisierėms Carlye Rubin ir Katie Green už grotų sėdintis vaikinas pasakojo: „Už savo įvykdytą nusikaltimą prisiimu atsakomybę ir dabar dėl to atlieku bausmę.“
2012-aisiais Charity gyvenime įvyko tikras stebuklas. Moteris susilaukė trečiojo vaikelio Phoenix. Ji jaučiasi laiminga ir saugi, žinodama, kad kalėjimo taisyklės draudžia asmenims, jaunesniems nei 17 metų, lankyti sėdinčius už grotų, tarp kurių ir Parisas.
„Jei jis nebūtų kalėjime arba pas jį galėtų lankytis Phoenix, nebūčiau tokia rami“, - sakė ji.
Po to, kai Ellos darželio auklėtoja Charity įteikė mergaitės pieštą drugelį, šis tapo jos simboliu. Kai moteris, sukaupusi visą drąsą, sugebėjo apsilankyti name, kuriame įvyko šis baisus nusikaltimas, moters draugė ten rado drugelio formos sagę. Charity kūną puošia daugybė drugelių. Šios tatuiruotės padeda prisiminti mirusią dukrą.
Pagerbdama dukrą, ji įkūrė pelno nesiekiančią organizaciją, besirūpinančią įvairias traumas patyrusiais žmonėmis bei asmenimis, įvykdžiusiais nusikaltimus.
Moteris pridūrė, kad Phoenix atsiradimas jai vėl padėjo sugrįžti į įprastas gyvenimo vėžias. Ji pabrėžė niekada nepamiršianti Ellos.
