Praeitoje dalyje aptarėme santuokos prasmę mūsų gyvenime bei patarėme kaip susirasti idealią antrąją pusę. Šioje dalyje aptarsime skyrybų priežastis bei pasąmonės įtaką jai. Remiamės Džosefo Murfio knyga “Jūsų pasąmonės galia”.
Gal man skirtis?
Skyrybos - tai labai individualus reikalas. Negali būti vienareikšmio atsakymo, kuris galiotų visiems. Kai kuriais atvejais, santuoka apskritai neturėjo įvykti. Kitais atvejais skyrybos - ne išeitis.
Vienam sutuoktiniui skyrybos gali atnešti naudą, o kitam padaryti skriaudą. Išsiskyręs žmogus gali būti kur kas nuoširdesnis ir kilnesnis negu aibė susituokusių porų, kurios dažniausiai taikstosi su melu.
Pavyzdžiui, įsivaizduokite moterį, kurią vyras mušė ir dargi vogė iš jos pinigus, kad galėtų patenkinti narkotikų alkį. Jai nuo mažens buvo įkalta, kad santuoka - tai šventas ir amžinas dalykas, todėl skirtis yra amoralu.
Kažkas jai turi paaiškinti, kad tikra santuoka yra tik iš meilės. Kai dvi širdys plaka vienu ritmu, skleisdamos meilę ir nuoširdumą, tokia santuoka yra ideali. Tikrasis širdies užsiėmimas yra meilė.
Po tokių paaiškinimų moteris jau žinos, ką daryti. Širdyje ji jus, kad Dievas nėra nurodęs gąsdinti ją, bauginti ir mušti vien dėl to, kad kažkas kažkada pasakė: “Skelbiu jus vyru ir žmona.”
Pakeliui į skyrybas
Įsivaizduokite jauną porą, kuri buvo susituokusi, bet jau ketino skirtis. Vyrukas gyveno nuolatinėje baimėje, kad žmona jį paliks. Jis laukė, kada bus atstumtas, ir net neabejojo, kad žmona bus jam neištikima. Šios mintys užvaldė jaunuolio protą, stačiai jį apsėdo.
Jis galvojo vien apie išsiskyrimą ir nuolat įtarinėjo. Žmona buvo jam abejinga, bet abejingumą išprovokavo jo paties nusistatymas. Išsiskyrimo nuotaika paskatino jo pasąmonę sudaryti sąlygas ar imtis veiksmų pagal galvoje įsitvirtinusias mintis.
Prisiminkime veiksmo ir atoveiksmio ar priežasties ir padarinio dėsnį. Mintis yra veiksmas, o pasąmonės atsakymas - tai atoveiksmis. Jo žmona paliko namus ir pareikalavo skyrybų - kaip tik to jis bijojo ir tikėjosi iš jos sulaukti.
Tai tik dar kartą patvirtina, kad skyrybos gimsta galvoje; tiktai vėliau prasideda teisminiai procesai. Šiuos du jaunus žmones buvo užvaldęs apmaudas, nuogąstavimai, įtarinėjimai ir pyktis. Toks nusistatymas silpnina, išsekina ir nualina visą esybę. Meilė vienija, o neapykanta skiria.
Svarbiausia - nemėginkite keisti savo partnerio
Tegul vyrai ir žmonos nesistengia iš naujo perdirbti vieni kitų pagal savo kurpalių. Netaktiškas bandymas pakeisti sutuoktinį - tai įžeidimas, konstatavimas, kad jis yra niekam tikęs. Šios pastangos tikrai yra kvailos ir labai dažnai išardo santuokas.
Kėsinimasis į kito ego žeidžia išdidumą ir savigarbą, be to, verčia užsispirti ir įsižeisti, o tokie jausmai gali lemtingai paveikti santuokos saitus.
Žinoma, be patarimų neapsieisi. Nė vienas iš mūsų nėra tobulas, ne išimtis ir susituokę žmonės. Tačiau jeigu atidžiau žvilgtelėtumėte į savo vidų ir panagrinėtumėte savo būdą bei elgesį, atrastumėte tiek ydų, kad turėtumėte ką veikti visą likusį gyvenimą.
Jei galvojate: “Aš padarysiu iš jo(-s) žmogų”, ieškote nemalonumų, nes jūsų geri norai gali baigtis skyrybomis teisme. Norite prisišaukti bėdą? Gyvenimas jus išmokys, kad nereikia nieko keisti - tik save.
Šis tekstas buvo paremtas Džosefo Murfio parašyta ir “Alma Littera” išleista knyga “Jūsų pasąmonės galia”, kurioje galite rasti ir daugiau informacijos apie įtaigią pasąmonės galią, padėsiančią pagerinti tarpusavio santykius su kitais žmonėmis.