Langelis skirtas tam, kad mamos, pagimdžiusios kūdikį, tačiau dėl tam tikrų priežasčių negalinčios jo auginti, galėtų jį ramia sąžine palikti saugioje aplinkoje.
Praėjusiais metais – 4 kūdikiai
Tai, pasak dabartinės kūdikių namų direktorės Renatos Rimdžiuvienės – kūdikio gyvybės išgelbėjimas. „Tai, kad vos pagimdžiusi, moteris atneša kūdikį į gyvybės langelį vietoje to, kad, pavyzdžiui, užkastų jį šiltnamyje, yra vaiko išgelbėjimas.
Palikus vaiką gyvybės langelyje, mamai negresia jokia teisinė atsakomybė – tai yra jos pasirinkimas ir mes negalime smerkti tokio sprendimo. Ji neturi prieš nieką aiškintis ar teisintis“, - naujienų portalui tv3.lt sakė kūdikių namų direktorė.
2017 metais Vilniaus gyvybės langelyje palikti net keturi kūdikiai – 2 berniukai ir 2 mergaitės. Tuo tarpu 2016 metais palikti buvo 2 kūdikiai.
Visi jie, kone kiekvienu atveju, – geidžiami būsimų įtėvių, mat kone kiekviena šeima svajoja apie naujagimį, kurį galėtų įsivaikinti.
Biologinės mamos laukia DNR testas
Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo direktorės, kas nutinka kūdikiams, paliekamiems gyvybės langelyje ir ar dažnai biologinės motinos, palikusios vaiką, persigalvoja ir nusprendžia atsiimti jį iš valdiškos įstaigos.
„Du kūdikiai buvo palikti pirmąjį metų pusmetį, kiti du – antroje metų pusėje. Paskutinis ketvirtasis – lapkritį. Vieno iš keturių paliktų kūdikių mama po kelių dienų pasirodė ir pareiškė norą susigrąžinti paliktą mažylį.
Reikia pripažinti, kad kūdikio palikimas langelyje – trumpiau trunkantis procesas, negu jo susigrąžinimas. Jeigu biologinė mama pareiškia norą susigrąžinti paliktą vaikelį, ji turi atlikti DNR tyrimus ir įrodyti, jog tikrai yra vaikelio mama.
Kai vieno iš kūdikių motina atvyko pas mus, aš ją pati palydėjau į Vaikų teisių apsaugos skyrių, kad ji susitvarkytų visus formalumus.
Kol kūdikis pirmąsias dienas leido Vilniaus ligoninėje, mama kūrė sąlygas, kad galėtų susigrąžinti vaikelį. Kiekvienu atveju, prieš grąžinant kūdikį jį palikusiai mamai, ji turi įrodyti, kad gali jį auginti“, - atvejį prisiminė R.Rimdžiuvienė.
Įtėviai trokšta naujagimių
Palikus kūdikį gyvybės langelyje, suskamba garsinė signalizacija, kurią išgirsta budinti kūdikių namų darbuotoja.
Ji pasiima kūdikį, iškviečia atitinkamas tarnybas – greitąją pagalbą, jei reikia, pareigūnus, kad užfiksuotų įvykį. Vaikelis išvežamas į medicininę apžiūrą ligoninėje, ten paprastai praleidžia pirmąją savaitę.
„Pasitvirtino nerašyta taisyklė - jeigu biologinė mama atsiranda, tai paprastai įvyksta per pirmąsias tris-keturias paras. Jei ne, kūdikis atkeliauja į kūdikių namus, o po trijų mėnesių gali būti įvaikinamas“, - pasakoja direktorė.
Vaikus paliekančios mamos – vyresnio amžiaus
Ji griauna mitą, kad kūdikius gyvybės langeliuose palieka jaunos, nepatyrusios ir pirmąją skaudžią meilę patyrusios merginos.
„Paprastai tai būna vyresnės moterys, o jų paliktas vaikelis – ne pirmasis šeimoje. Viena iš pernai paliktų kūdikių biologinė mama – virš 40 metų.
Tikrai nėra taip, kad vaikus paliktų jaunutės mamos, nesuprantančios, kaip elgiasi ir kas vyksta.
Pagrindinės jų įvardijamos priežastys – baimė, finansų stygius, neplanuotas nėštumas.
Vis dėlto, bet kuriuo atveju, net nėštumo metu pajutus, kad kyla papildomų problemų, aš nuoširdžiai siūlau būsimoms mamoms kreiptis į krizinio nėštumo centrus savo mieste, kur bus suteikta visa reikiama pagalba – tiek emocinė, tiek psichologinė“, - sakė R.Rimdžiuvienė, jau antrus metus vadovaujanti Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namams.
