Pastaraisiais metais plintanti tendencija akivaizdžiai yra socialinės kilmės – moterų ir vyrų santykiai keičiasi. Repubblica.it portale psichoterapeutė aiškina atvirkštinę tendenciją, paplitusią ir įžymybių tarpe.
Apie brandaus amžiaus vyrus, mylinčius jaunesnes moteris, literatūros netrūksta. Tačiau pastaraisiais metai atsiranda vis daugiau vyrų, kurie įsimyli brandesnio amžiaus moteris.
Įžymybių tarpe porų, kuriose moteris bent 10 metų vyresnė už vyrą, tikrai netrūksta: tai ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (40 metų) su žmona Brigitte (65 metai), Reza Jarrhay (47 metai), neseniai išsiskyręs su Geena Davis (62 metai), ar Hugh Jackmanas (49 metai), nuo 1996-ųjų vedęs Deborrą Lee Furnes (62 metai).
Psichoterapeutės Paolos Vinciguerros paprašėme paaiškinti, kodėl daugelis vyrų, vietoj to, kad ieškotų bendraamžės, įsimyli gerokai vyresnes, arba atvirkščiai, gerokai jaunesnes moteris? O taip pat – kodėl tiek daug moterų renkasi jaunesnius vyrus? Štai psichoterapeutės analizė.
Pastaraisiais metais brandaus vyro ir jaunos moters klišė paliekama užnugaryje ir formuojasi atvirkštinė tendencija. Ar galėtumėte paaiškinti, kodėl?
Ši pastaraisiais metais plintanti tendencija akivaizdžiai yra socialinės kilmės – moterų ir vyrų santykiai keičiasi. Moterys šiais laikais mažiau taikstosi, yra linkusios į lygiaverčius santykius, nebesielgia kaip senosios kartos mamos.
Nuo pat priešistorės vyrai buvo tie, kurie eidavo į medžioklę, o moteris užsiimdavo rūpinimusi namais. Moterys buvo mažiau savarankiškos ir ne tokios valdingos.
O šiandien – ar situacija yra pasikeitusi?
Laimei, šiandien moterys ir vyrai turi lygias teises, nebesilaiko konkrečių rolių ir dėl to vyro kaip galingo saugotojo supratimas atkrenta, todėl vyrai ima jausti potraukį kitokioms moterims.
Anksčiau moteris buvo priklausoma, nesavarankiška ir trapi – šiandien ji yra pretenzinga, veikli, turinti norų, o ne prašymų. Taigi, jauna moteris paprastai aiškiai žino, ko nori – ji gali norėti vaikų, o tai kelia sunkumų Piterio Peno sindromą turintiems vyrams, t.y., tiems, kurie niekaip nesuauga.
Nuo ko bėga vyrai?
Anksčiau, kai lyčių vaidmenys buvo aiškiai nustatyti ir apibrėžti, vyrai nekeisdavo sauskelnių, nestumdydavo vežimėlių, naktį nesikeldavo migdyti naujagimių. Šiais laikais moterys nori, kad vyrai padarytų savo dalį, kuri yra lygi 50%, kad vaikų auginimas tektų abiem tėvams. Šiandien vyrai labiausiai bėga nuo šių atsakomybių.
Ar būtent todėl jie ieško vyresnių moterų?
Vyresni žmonės yra mažiau kaprizingi, labiau pasitiki savimi ir turi mažiau pretenzijų. Taip yra todėl, kad jie jau turi susikūrę savo pasaulį, savo gyvenimą, savo darbus. Jie nenori su kitu žmogumi daryti visko. Vyresnė moteris neišvengiamai yra ir rūpestingesnė, ypač tais atvejais, kai jos pasirinktas vyras yra už ją jaunesnis.
Būdamas su vyresne moterimi – įsivaizduokime, kad jai 45-eri ir galbūt ji jau turi savo vaikų – vyras nesijaučia privalantis sukurti naują šeimą ar labai aktyviai įsijungti į jau egzistuojančią. Labiau nepriklausomos moterys iš vyro reikalauja mažiau, yra labiau patyrusios, 360 laipsnių geriau pažįsta gyvenimą, ir ne tik iš seksualinės pusės. Jos tikrai yra geresnis ramstis, geresnis atskaitos taškas, geresnės ir užtikrintesnės vedlės.
Kodėl vyresnė, 50-60 metų amžiaus, moteris gali mieliau rinktis jaunesnį, galbūt trisdešimtmetį vyrą?
Todėl, kad jaunesnis vyras mažiau kišasi į jos gyvenimą, nekelia jai streso, nesistengia jos pakreipti savo linkme. Tokiu būdu moteris jaučiasi išlaikiusi savo nepriklausomybę, savo laisvę, o tuo tarpu gali būti patenkinta, kad padeda ir lydi vyrą, besijausdama tvirta. Vyresnis vyras, atvirkščiai – dažnai bus toks, su kuriuo reikės diskutuoti daugeliu klausimų. Kokiu atveju verta amžiaus skirtumą laikyti reikšmingu?
Tuomet, kai pasireiškia kartų šuoliai, socialiniai, socialinių vaidmenų pokyčiai. Sakykime, kad reikšmingu galime laikyti skirtumą, kuris prasideda nuo 10-12 metų.
Kodėl kitokie vyrai vis dėlto renkasi jaunesnes už save moteris?
Taip pat yra vyrų, kurie nesiruošia ilgai gyventi Piterio Peno sindrome. Įsipareigodami jie pasijunta stiprūs.
Dažnai tai vyrai, kuriems reikia, kad jų moteris į juos žiūrėtų su susižavėjimu. Kadangi jiems reikalingas būtent toks pasitenkinimas, jie neieško „susitupėjusios“ ir savimi pasitikinčios moters, o tokios, su kuria jie jaustųsi svarbūs, kuri būtų jaunesnė ir kurią reikėtų palaikyti.
Praeityje moteris buvo laikoma gležna, o vyras – stipriu, nors iš tiesų būtent taip niekada nebuvo. Dabar moterys be jokios baimės demonstruoja savo jėgą.
Yra ir 50-mečių vyrų, kuriančių santykius su 35 metų moterimis, ir nesiruošiančių kurti jokios šeimos – tokiais atvejais santykiai tęsiasi tol, kol moteris nepradeda norėti vaikų.
Bet juk vyrų negalime padalinti vien į šias dvi kategorijas?
Žinoma, kad ne, tačiau šiuo metu tokių – dauguma. Problemos šaknys taip pat slypi vyrų santykiuose su jų mamomis. Mamos savo sūnus dažniausiai labiau globoja, labiau jų pavydi ir ligi pat dabar nepatiki jiems tų darbų, kuriuos paveda savo dukroms, pavyzdžiui, padengti stalą ar padėti namų ruošoje.
Šeimoje kiekvienas turėtų padaryti savo dalį, bet dažnai elgiamasi taip, lyg tam tikri dalykai su vyrais būtų nesusiję. Laikui bėgant toks auklėjimas virsta gyvenimo būdu, įpročiu, nuojauta. Taip staiga suprantame, kad gyvename visiškai nebrandžioje visuomenėje ir situacija prastėja.
