Visgi ekonomistams kyla klausimų, ar mokestis nebus minusinis biudžeto rodiklių kontekste ir ragina valdžią suteikti dar daugiau lengvatų tiems, kas nuspręs pirkti elektromobilius ar kitus mažataršius automobilius.
Apie naują automobilių taršos mokestį naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė ir „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Mokančiųjų ratas mažės, bet mokestis išaugs
Po planuojamų pakeitimų Lietuvoje bus du kovai su automobilių tarša skirti mokesčiai – registracijos ir naudojimo.
Registracijos mokestis egzistuoja jau dabar. Jis skaičiuojamas priklausomai nuo degalų rūšies bei jų kombinacijų ir kai išmetamo CO2 kiekis viršija daugiau nei 130 g/km.
Mokestis taikomas keletu atvejų. Pirma, kai automobilis yra registruojamas pirmą kartą, registruojant naują ar įvežtą iš užsienio.
Taip pat, kai keičiasi automobilio valdytojas, pavyzdžiui, prieš tai Lietuvoje eksploatuotas automobilis yra registruojamas kito valdytojo vardu, suteikiama teisė valdyti automobilį kitam asmeniui nuomos pagrindu. Mokestis yra mokamas ir tuomet, kai po išregistravimo automobilis yra registruojamas iš naujo.
Dabartiniai valdantieji nori šią tvarką pakeisti, kad automobilio registracijos mokestį tektų mokėti tik vieną kartą, automobilį registruojant pirmą kartą.
„Čia iš tikrųjų mažinsime mokestį mokančiųjų ratą. <...> Mes manome, kad yra svarbu turėti aukštesnį registracijos mokestį, tačiau jį taikyti tik pirmai registracijai Lietuvoje“, – žadėjo G. Krušnienė.
Viceministrės teigimu, tokio pokyčio logika yra pagrįsta tuo, kad Lietuva yra viena iš dviejų Europos Sąjungos likusių šalių, kurios neturi automobilio taršos mokesčio.
G. Krušnienės tvirtinimu, tai padidina taršių automobilių eksportą iš šalių, kurios taiko griežtus aplinkosauginius reikalavimus, į tokias šalis kaip Lietuva, kur kovos su klimato kaita instrumentai iki šiol buvo gana silpni.
„Labai svarbu suvaldyti tą srautą ir netapti taršių automobilių kapinynu dėl visuomenės sveikatos priežasčių“, – tikino G. Krušnienė.
Pristato kaip efektyvų taršos mokestį
Kitas mokestinis pakeitimas – kasmet mokamas automobilio naudotojo mokestis. G. Krušnienė teigė, kad šiuos pokyčius pristato dėl kelių priežasčių.
„Pirmiausia pristatome kaip efektyvų taršos mokestį, į pirmą vietą statome visuomenės sveikatą. Matome, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų gyvena teritorijose, kur kietųjų dalėlių tarša viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, iki 5 proc. BVP Lietuva praranda kasmet dėl plaučių, kvėpavimo takų sistemos, onkologinių ligų, kurias sukelia būtent oro tarša“, – pasakojo aplinkos viceministrė.
Jos teigimu, naudotojo mokesčiu siekiama palaipsniui perorientuoti taršius automobilius naudojančius lietuvius pasirinkti ir persėsti į trečdaliu mažiau taršius ir efektyvesnius automobilius.
Pasak G. Krušnienės, bent ketvirtadalis automobilių naudotojų mokesčio mokėti neturės. Piniginių tuštėjimo dėl taršos išvengs tie automobilių savininkai, kurie savo transporto priemonės techniniame pase mato, kad jų turimo automobilio į aplinką išleidžiama anglies dvideginio (CO2) emisija yra mažesnė nei 130 g/km.
„Žemiau tos ribos, į kurią patenka ir daug hibridų, mažalitrių automobilių, žmonėms mokėti nereikės. Tokių automobilių turime praktiškai ketvirtadalį dabartinio parko ir tas parkas ženkliai keičiasi“, – sakė aplinkos viceministrė.
G. Krušnienės įsitikinimu, automobilių parkas ir toliau kardinaliai keisis, nes Europos Komisija iškėlė ambicingą tikslą automobilių gamintojams, kad jie per artimiausią dešimtmetį turės sumažinti savo parduodamų automobilių taršą perpus.
„Tai reiškia, kad į efektyvumą, elektrifikaciją, hibridinius automobilius bus investuojama stipriai daugiau ir greičiau. Matome, kad jau dabar tikrai yra iš ko rinktis, bet pasirinkimo aibė tik didės“, – kalbėjo pašnekovė.
Šis naujas mokestis įsigaliotų nuo 2023 m. Jo skaičiavimo formulė būtų tokia pati, kaip ir registracijos mokesčio, tik CO2 gramo įkainis yra keliais kartais mažesnis.
„2023 m. jis bus 8 kartus mažesnis negu registracijos mokestis, o 2025 m. – 4 kartais mažesnis. Tai yra toks pareinamasis laikotarpis iki pilnos apimties naudotojo mokesčio įsigaliojimo“, – aiškino G. Krušnienė.
Siūlo PVM lengvatas tiems, kas įsigis mažataršę mašiną
„Orientacija į šitą problema yra labai teisinga“, – įsitikinęs ekonomistas A. Izgorodinas.
Visgi ekonomistas akcentavo, kad labai svarbu, kad automobilių taršos mokestis nebūtų minusinis biudžeto rodiklių kontekste.
„Reikia prisiminti, kad šiandien Lietuva gyvena biudžeto deficito sąlygomis, pakankamai augančios skolos sąlygomis. Galbūt matyčiau nedidelę riziką, kad tokio mokesčio įvedimas biudžeto prasme gali būti minusinis, nes kažkiek valstybei kainuos to mokesčio administravimas. Klausimas, kiek tas mokestis atneš realiai pajamų“, – sakė A. Izgorodinas.
Antras svarbus aspektas, anot eksperto, kartu su mokesčio įvedimu valdžia galėtų apsvarstyti ir tam tikras didesnes paskatas žmonėms ir verslui dėl naujesnių automobilių įsigijimo.
„Galiu pateikti savo pavyzdį, jeigu įmonė arba gyventojas perka naują elektromobilį ar kažkokį hibridinį automobilį, kurio tarša labai nedidelė, galbūt būtų galima apsvarstyti mažesnį PVM ar PVM nemokėjimo galimybes.
Tai tikrai būtų pakankama motyvacinė priemonė žmonėms ir tam pačiam verslui, kad visi investuotų į naujesnes mašinas, kurios, kaip žinome, aplinką teršia vis mažiau ir mažiau“, – samprotavo A. Izgorodinas.
Įvardijo, kiek mokės kiekvienas vairuotojas
G. Krušnienė tikino, kad svarbiausias mokesčio tikslas yra ne surinkti į biudžetą kuo daugiau pajamų, o keisti žmonių įpročius ir pasirinktus automobilius. Anot viceministrės, šį tikslą skaitine išraiška apskaičiuoti yra sunku.
Daug lengviau apskaičiuoti, kiek vidutiniškai automobilio naudotojo mokesčio turės sumokėti kiekvienas lietuvis.
„Vertiname, kad tie žmonės, kurie mokės kasmetinį taršos mokestį, jų vidurkis bus apie 130 eurų. Bet čia vertinant vakarykštį parką. <....> 22 proc. mokės iki 100 eurų kasmetinį naudotojo mokestį, o likę 50 proc. ir ypač tie, kurie teršia daugiau nei 200 g/km CO2, tai čia yra noras, kad jie būtent persvarstytų savo naudojimo pasirinkimą, nes jie mokės 200 eurų ir didesnį metinį mokestį“, – pasakojo G. Krušnienė.
„Vertiname, kad tie žmonės, kurie mokės kasmetinį taršos mokestį, jų vidurkis bus apie 130 eurų. Bet čia vertinant vakarykštį parką. <....> 22 proc. mokės iki 100 eurų kasmetinį naudotojo mokestį, o likę 50 proc. ir ypač tie, kurie teršia daugiau nei 200 g/km CO2, tai čia yra noras, kad jie būtent persvarstytų savo naudojimo pasirinkimą, nes jie mokės 200 eurų ir didesnį metinį mokestį“, – pasakojo G. Krušnienė.
„Tai yra mūsų pagrindinis taikinys, kurį mes iš anksto anonsuojame“, – pridūrė ji.
Viceministrės teigimu, kadangi nuo 2023 m. bus taikomas mažesnis mokestis, o pilna apimtimi mokestinė našta užgrius tik 2025 m., yra dar daug laiko šiems vairuotojams pakeisti savo pasirinkimą naudoti taršų automobilį.
Pasak jos, jei vairuotojų elgsena nesikeistų, kiekvienais metais iš automobilių naudotojo mokesčio į biudžetą suplaukti galėtų ir 100 mln. eurų.
„Bet labai tikimės, kad tas pokytis įvyks greičiau ir ta suma bus mažesnė“, – vylėsi G. Krušnienė.
Aplinkos ministerija taip pat parengė Transporto priemonės taršos mokesčio skaičiuoklę, kuri padės išsklaidyti su šiuo mokestiniu instrumentu susijusias abejones ir neaiškumus. Naudojantis ja bus galima sužinoti, koks automobilio registracijos mokestis bus taikomas pirmą kartą registruojant automobilį, bei koks bus metinis jo naudotojo mokestis.
Didesnio mokesčio niekas nemokėtų
Pavyzdžiui, jei 2007 metų dyzelinu varomas 77kW galios „Volkswagen Golf“ į aplinką išmes 140 gramų anglies dioksido kilometrui, vairuotojui per metus teks sumokėti 89 eurus.
2006 metais pagamintas dyzelinis 120kW galios trečios serijos BMW išmes 153 gramus anglies dioksido kilometrui, dėl to naudojimo mokestis sieks 97 eurus.
Vidutiniškai tokių automobilių naudotojų piniginės per mėnesį paplonės 7–8 eurais. Tai gal toks mokestis yra per mažas tam, kad vidutinis lietuvis rinktųsi ekologiškesnę alternatyvą?
„Mokesčio didinimas iki kažkokių kosminių dydžių yra labai pavojingas, nes ekonomikoje yra tokia teorija, kuri vadinasi Lafero kreivė.
Ji aiškiai pasako, kad begalinis mokesčių didinimas ilgalaikėje perspektyvoje priveda prie to, kad valstybės biudžeto pajamos mažėja, nes niekas nenori didesnių mokesčių ir žmonės, kaip įmanoma labiau, vengia tų mokesčių mokėjimo“, – kalbėjo ekonomistas A. Izgorodinas.
Ekonomistas sveikino ministerijos planą, kad pirmiausia įvedamas mažesnis mokesčio tarifas, kad gyventojai prie to priprastų.
„O vėliau žiūrėti, koks yra optimalus mokesčio dydis, kuris nekenktų valstybės biudžetui. Nes čia rizika ne tame, kad valstybės biudžeto pajamos padidės, o tame, kad jos sumažės, nes kažkas to mokesčio nenorės mokėti“, – pabrėžė A. Izgorodinas.
Kitas momentas, anot ekonomisto, ekonomika dar nėra pilnai atsigavusi po pandemijos suduoto smūgio.
„Šiai dienai įvedinėti labai didelius papildomus mokesčius būtų žalinga gyventojų perkamajai galiai, o mažesnė perkamoji galia reiškia mažesnį vartojimo augimą, o tai reiškia mažesnį BVP augimą“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
Investuos į viešąjį transportą
Viceministrės teigimu, visą iš taršos mokesčio surinktą sumą tikimasi investuoti į vadinamąją darnaus judumo revoliuciją.
„Investuoti į praktišką, modernų, švarų viešąjį transportą, kad jis važiuotų patogiais maršrutais ir daugiau žmonių pasirinktų keliauti juo, nei individualiu automobiliu, ne tik miestuose, bet ir regionuose“, – kalbėjo G. Krušnienė.
Viceministrė taip pat akcentavo, kad vis dar teikiama parama gyventojams, kurie nusprendžia įsigyti elektromobilį arba sunaikinti taršų automobilį ir vietoje to įsigyti mažiau teršiantį automobilį, paspirtuką, viešojo transporto bilietų.
„Tos priemonės yra, jos tęsiamos ir apie kažkokį jų staigų stabdymą nėra nė kalbos“, – sakė G. Krušnienė.
„Modernizavimas judumo pasirinkimų taip, kad jie būtų praktiški, kad [automobilis] nebūtų vienintelis patogus ir lankstus būdas susisiekti.
<...> Šiandien 9 iš 10 kelionių Lietuvoje vyksta asmeniniu automobiliu ir tai yra vienas iš aukščiausių vidurkių Europos Sąjungoje. Norint tą pakeisti, reikia daug lėšų. Ir tai yra vienas iš šaltinių – teršėjas moka“, – aiškino viceministrė.
Visą „Dienos pjūvio“ laidos apie automobilių taršos mokestį įrašą galite rasti straipsnio pradžioje.
