„Save kartais galiu pavadinti maisto verge, nes apetitas tampa visiškai nevaldomas, imu valgyti sūriai, vėliau saldžiai ir vėl sūriai. Žinoma, tokiais atvejais jokiu būdu nesirenku sveiko maisto, reikia traškučių, saldainių ir viso kito šlamšto.
Anksčiau dėl tokio savo valgymo buvau priaugusi beveik 10 kg., vėliau pačiai pasidarė baisu, tad susiėmiau, pradėjau sveikai maitintis, sportuoti ir visko atsikračiau, tačiau pastaruoju metu vėl su savimi negaliu susitvarkyti, vien tik valgau. Suprantu, jog negerai, vėliau dėl to gali net tekti ašaroti, tačiau valgau toliau.
Kartais būna, jog pradedu į save kimšti maistą, kurio net nemėgstu, tačiau nežinau kaip sustoti. Atsitokėju tik tada, kai prisivalgau tiek, kad darosi bloga ir pagaliau galiu tam kartui sustoti.
Bijau ne tik antsvorio, bet ir susirgti, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, kitomis ligomis. Baisu, kad tapsiu nepatraukli savo vyrui, kuris dar kol kas nieko nesako, tačiau jau dabar dėl savo tokio valgymo imu kompleksuoti ir kartais apėmus blogai nuotaikai net stengiuosi suvalgyti kokį nors šokoladą nepastebėta.
Jau dabar imu jaustis išsipūtusi, krenta pasitikėjimas savimi, prarandu energiją ir aktyvumą, nors dabar atrodo turėtų būti mano laikas, kai esu jauna trisdešimtmetė, tačiau jaučiuosi apsileidusi ir nemylinti savęs“, – atvirai savo išgyvenimais dalinasi Edita.
Kodėl griebiamės maisto kai liūdna?
Emocinis valgymas - maisto vartojimas ne dėl fiziologinio alkio, bet dėl emocinių priežasčių, tokių kaip nepasitenkinimas, liūdesys, nuovargis, vienišumo jausmas ir kt. Psichologės Kristinos Piročkinienės nuomone, tokiu metu žmogui reikia paguodos ir maistas tampa nusiraminimo būdu. Taigi, jei žmogų kankina emocinis valgymas, pirmiausia būtina sąžiningai sau įvardinti tai sukeliančias dažniausiai nemalonias emocijas.
„Žmonės dažnai vengia savo tikrųjų jausmų ir bijo įvardinti, kaip jaučiasi ir kodėl. Ilgainiui tai gali sukelti vidinį nerimą, tuštumą, ką vėliau bando numalšinti ar užpildyti kaloringu, saldžiu maistu. Pavyzdžiui, vieniems save numarinti pavyksta apsipirkinėjant, žaidžiant azartinius žaidimus, vartojant alkoholį, o kitiems valgant“, – sako psichologė.
Priežasčių, kodėl sunkumai sprendžiami griebiantis maisto, galima ieškoti ir atsigręžus į vaikystę. Pasak psichologės, tėvai dažnai norėdami nuraminti savo vaiką jam pasiūlo saldumyną. Taip pat būna atvejų, kada pačios mamos jausdamos nerimą ima nuolatos maitinti vaiką, nors išties paramos reikia joms pačioms.
Kita dažna priežastis – stresas, kadangi šiandien daugumos žmonių gyvenimas labai įtemptas, chaotiškas, norisi visur suspėti ir vėliau viso to rezultatas – pervargimas.
„Patiriant stresą suaktyvėja hormono kortizolio gamyba organizme. Šis hormonas sukelia sūraus, saldaus ar riebaus maisto potraukį. Suvalgius tokio maisto apima trumpas malonumo jausmas, užmirštamos problemos, rūpesčiai.
Todėl įtemptai gyvenantys žmonės tampa nuolatiniais nuolatiniai kokių nors užkandžių „kramsnotojai“ - išsivysto tam tikra priklausomybė nuolatos ką nors užkandžiauti“, – aiškina Kristina Piročkinienė.
Specialistė priduria, kad emociniam valgymui įtaką gali daryti ir biologinės priežastys, kaip hormonų pusiausvyros sutrikimai, skirtingas jautrumas skoniui ir kiti organizmo faktoriai.
Emocinį valgymą gali paskatinti rastis sunkios gyvenimiškos krizės, pavyzdžiui, išsiskyrimas su mylimuoju, netektis, išsikraustymas į naują gyvenamą vietą, per didelis darbo krūvis ir pan.
Kaip atsikratyti emocinio valgymo?
Specialistė pabrėžia, kad po emocinio valgymo žmogus dažniausiai jaučia kaltę, pasibjaurėjimą savimi, atvirkščiai nei po fizinio alkio, kada esant tuščiam skrandžiui ir pavalgius žmogus pasijaučia sotus ir laimingas.
Norint įveikti emocinį valgymą, pirmiausia psichologė pataria atkreipti dėmesį, kada ir kaip dažnai tai vyksta. Tam, kad būtų lengviau stebėti, galima viską žymėtis užrašuose, fiksuoti savo emocinę būseną, vyraujančias problemas – tai padės lengviau nustatyti emocinio valgymo priežastis.
„Bandykite ieškoti kitokių savęs nuraminimo būdų, pavyzdžiui, karšta vonia, gera muzika, pasivaikščiojimas, pokalbis su artimu žmogumi, išsimiegojimas, darbo krūvio apribojimas ar kiti būdai.
Jei po skaudžių išgyvenimų, kaip artimo netektis ar nesėkminga meilė, sunki vidinė būsena ir emocinis valgymas tęsiasi ilgiau negu pusė metų, rekomenduočiau kreiptis į specialistą, kadangi tai gali būti beprasidedančios depresijos signalai“, – teigia Kristina Piročkinienė.