Branduoliniu monstru pravardžiuojama Astravo atominė elektrinė savo nasrus ir kaminus turėtų įjungti dar šį rudenį, kai pradės veikti pirmasis reaktorius. O antrąjį įjungti baltarusiai planuoja maždaug po metų. Atstumas nuo elektrinės ir likęs laikas – menkas, bet kalbinti vilniečiai sako pavojui nesiruošiantys:
„Gąsdina šiek tiek, kaip ir visus, bet kol nesusidūrėme, tol negalvojame nieko.“
„Su visais darysiu tai, ką visi darys. Kol kas ne. Nepadės nei jodas, nei tabletės.“
„Nepirkome. Ne, nereikia.“
„Aš manau, kad tai – žaidimas ir daugiau nieko.“
Tiesa, rekomenduojamos jodo tabletės, kurios bent iš dalies apsaugotų tautiečius nuo radiacijos pasekmių – skydliaukės vėžio, masiškai dar nėra dalijamos. Sveikatos apsaugos ministerija tai žada padaryti artimiausiu metu – už milijoną eurų įsigys keturis milijonus tablečių, kurios bus išdalintos arčiausiai Astravo, kitaip tariant 30 kilometrų spindulių nuo jėgainės esančių Lietuvos teritorijų gyventojams. Būtent ten, Vilniaus ir Švenčionių rajonuose, jau kitą savaitę vyks ir branduolinio incidento pratybos. Pirmiausiai, spalio pirmąją apie neva įvykusią avariją Astrave visi Lietuvos gyventojai bus informuojami trumposiomis žinutėmis, kauks ir perspėjimo sirenos.
„Didelis dėmesys yra skiriamas gyventojų informavimui, patikrinimo signalo perspėjimams, žinutėms. Dėl to labai svarbu, kad visi aktyviai sudalyvautų, suprastų, kad visos institucijos ir pareigūnai deda visas pastangas, kad žmonės valstybėje jaustųsi saugūs“, – sako ministrė Rita Tamašunienė.
Spalio antrąją Vilniaus bei Švenčionių rajonuose 24 valstybės institucijos kartu su savanoriais imituos 150-ies gyventojų evakuaciją. Tikros avarijos atveju, gyventojai būtų išvežti į Varėnos ir Kalvarijos rajonus. Skaičiuojama, kad jei įvyktų nelaimė evakuoti, prireiktų kur kas daugiau gelbėtojų – net 16os tūkstančių. Pasak ugniagesių gelbėtojų, pratybų metu į orą kils ir sraigtasparniai, kurie tikrins aplinkos užterštumą.
„Tose savivaldybėse imituosime skubiuosius apsaugomuosius veiksmus. Registruosime gyventojus, švarinsime, imituosime jodo tablečių dalinimą ir pervešime juos į saugias savivaldybes“, – pasakoja laikinasis PAGD vadovas Mindaugas Kanapickas.
Rytų Lietuvos gyventojus Vidaus reikalų ministerija ramina – esą pratybų metų jokių nepatogumų jie nepatirs. Nebus net stabdomas eismas. Visgi internete tautiečiams pateikiama informaciją ir apie tai, ką pirmiausia daryti, jei įvyktų tikra avarija. Pasak specialistų, sužinojus apie radiacijos grėsmę – gyventojai privalo tučtuojau eiti į vidų ir uždaryti langus, kaminų sklendes ar kitas ertmes.
Tuomet laukti tarnybų informacijos per televiziją bei radiją. Edgaras Geda sako, jog blogiausias scenarijus atrodytų taip – jei Lietuvoje pūstų ne įprasti vakarų, o rytų ar pietryčių vėjai, nuo Astravo atskriejęs radioaktyvus debesius per mūsų šalį keliautų apie pusę paros, tad viduje žmonėms rekomenduojama likti mažiausiai dvylikai valandų. Institucijos gyventojus kas keliolika minučių informuos, kokia situacija konkrečioje teritorijoje ir kaip elgtis. Ugniagesiai primena ir tik rodytą Černobylio serialą – didžiausia klaida nelaimei įvykus – bėgti ar slėptis lauke.
„Gyventojai ėjo į išorę, stebėjo tą įvykį ir va čia ir buvo esminė klaida – jie prisikvėpavo, gavo užterštumo ir vėliau jau pasekmės“, – teigia valdybos viršininkas Edgaras Geda.
Vos prasidėjus statyboms Astrave laikas nuo laiko iš Baltarusijos skriejo naujienos apie incidentus – vienas ryškiausių – iš kelių metrų aukščio nukritęs reaktoriaus korpusas, kurį reikėjo keisti, o apie paskutinį paskelbta dar vakar – nustatyti rimti pažeidimai montuojant kondicionavimo sistemą.
Visgi dalintis tokia informacija kaimynai nėra linkę. Taigi jei baltarusiai bandytų nuslėpti ir didesnę nelaimę tiek Lietuvos pasienyje, tiek keliuose Neries ir Nemuno ruožuose yra įrengti radiacijos detektoriai, ilgiausiai per kelias valandas gebantys surinkti informaciją apie nuodais užterštą orą.
„Veikia radijo stočių sistema, automatizuotų dozių galio matavimo ir radionuklidų matavimo tinklas. Paskutiniu metu jis buvo atnaujintas ir pastatyta daug papildomų detektorių palei visą Lietuvos ir Baltarusijos sieną“, – kalbėjo departamento direktorius Julius Žiliukas.
Beje, nuo Astravo tik 50 kilometrų nutolęs Vilnius pratybose nedalyvaus, savivaldybė siųs tik kelis stebėtojus. Pasak administracijos direktoriaus, sostinė pati susiorganizuos pratybas – esą vidaus reikalų ministerija atmetė Vilniaus savivaldybės siūlytus scenarijus, kurie pasirodė per daug sudėtingi.
„Tada buvo gana aiškiai įvardinta, kad mums čia problemų nereikia ir visas sudėtingesnes vietas, kurias norėtumėme ištestuoti, buvo paprašyta išimti. Mes suprantame, kad pavedimas iš vadovybės, kad per pratybas nieko blogo neturi atsitikti ir viskas atrodyti gerai bei saugiai“, – mano administracijos direktorius Povilas Poderskis.
Pratybose dalyvaus apie 500 žmonių, joms finansuoti skirta keliasdešimt tūkstančių eurų.
