Šiuo metu Lietuvoje yra bent trys gydymo įstaigos, kuriose kai kurių planinių stacionarinių ir dienos chirurgijos paslaugų laukimo trukmė viršija 60 kalendorinių dienų, rodo gegužės mėnesio pabaigos Valstybinės ligonių kasos duomenys.
Tenka laukti beveik metus
Absoliučiai ilgiausioje eilėje tenka laukti vaikams, norintiems gydyti dantis su bendrine nejautra Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje. Eilė siekia net 360 dienų.
300 dienų eilėje laukia pacientai, norintys pašalinti gomurines tonziles bei tiesinti nosies pertvarką Santaros klinikose. Šiose klinikose 180 dienų tenka laukti, nortiems gauti klausos implantacijos paslaugą ar vidinės ausies protezo implantaciją.
Norintiems slaugos ir palaikomojo gydymo Mykolo Marcinkevičiaus ligoninėje Vilniuje, tenka laukti 120 dienų.
Po 90 dienų eilėje laukia pacientai, norintys planinės stiklakūnio chirurgijos paslaugos Santaros klinikose bei vaikai, norintys ankstyvosios reabilitacijos Santaros klinikų vaikų ligoninėje.
Norintys patekti pas vaikų neurologą pastarojoje ligoninėje vaikai, laukia po 63 dienas.
Pas ginekologą – tik po mėnesio
Ilgos pacientų nusidriekia ir prie kitų populiariausių specialistų. Aišku, ryškiausia ši problema – didmiesčiuose. Dauguma Lietuvos gydymo įstaigų ginekologo paslaugas pacientams suteikia per 0–14 dienų, tačiau esama vietų, kur laukti gali tekti ir mėnesį.
31 dieną ir daugiau tektų laukti Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, Vilniaus Auros Bartaškienės įmonėje, Nacionaliniame vėžio institute, Antakalnio poliklinikoje, Karoliniškių poliklinikoje, Vilniaus universitetinėje ligoninėje, Šeškinės poliklinikoje, bei Santaros klinikose. Taip pat Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Klaipėdos Vaikų ligoninėje bei Klaipėdoje įsikūrusioje „Baltic Medics“.
Pas chirurgą – per dvi savaites
Chirurgo paslaugos – taip pat vienos populiariausių ir, laimei, dažniausiai pas šį specialistą galima patekti per 0–14 dienų. Ilgiau nei mėnesį susitikimo su specialistu teks laukti Ukmergės ligoninėje, Nacionaliniame vėžio institute, Mėmelio klinikoje bei Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.
Daugiausiai eilių – pas kardiologą
Vis tik liūdniausia padėtis – laukiantiems vizito pas kardiologą. Lietuvoje kardiologo paslaugų teikimo trukmė varijuoja tarp 0–14 bei 15–30 dienų. Lietuvoje yra daugiau nei 20 gydymo įstaigų, kur pacientai kardiologo konsultacijos turi laukti mėnesį ir ilgiau.
Tai – „Alytaus Medea klinika“, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninė, Vilniaus „Kardiolita“, „Šeimos klinikos diagnostikos centras“, „Šnipiškių medicinos centras“, Antakalnio, Karoliniškių, Šeškinės poliklinikos.
Taip pat Druskininkų, Trakų, Ukmergės, Jonavos, Raseinių, Šakių, Marijampolės, Kelmės, Mažeikių, Šiaulių, Visagino, Klaipėdos universitetinė ligoninės, Respublikinė Klaipėdos ligoninės Konsultacinė poliklinika, Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė, Vilniaus rajono centrinė poliklinika, Santaros klinikos, Mažeikių MTC.
Tenka patuštinti piniginę
Kaip pažymi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), pagal galiojančią tvarką, pacientas pas šeimos gydytoją turėtų patekti per septynias dienas, o pas specialistą – per 30 dienų, jei nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių gydymo įstaiga negali paslaugos suteikti laiku.
Vis dėlto, jei pagalbos prireikia skubiai, kiekvienas Lietuvos gyventojas turi teisę ją gauti nedelsiant.
„Valstybinės ligonių kasos duomenimis, Vilniuje gydytojo dermatovenerologo konsultacijos iš tiesų tenka laukti ilgiau. Tačiau pas šiuos gydytojus specialistus antrinio lygio paslaugoms nereikia šeimos gydytojo siuntimo, todėl galima rinktis bet kurios gydymo įstaigos, kurios paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, specialistą, pas kurį tuo metu yra mažiausia eilė. Informaciją apie eiles pas gydytojus galima rasti teritorinių ligonių kasų interneto svetainėse“, – atsakyme tv3.lt rašė SAM atstovė Gabrielė Banaitytė.
SAM duomenimis, šeimos gydytojo komandoje dirbančių chirurgų konsultacijoms dauguma pacientų (75 proc.) Vilniuje priimami per savaitę, todėl eilių pas šiuos specialistus būti neturėtų.
G. Banytė taip pat pastebi, kad eilės pas gydytojus specialistus neretai susidaro dėl pačių pacientų elgesio. Pavyzdžiui, dėl paciento noro registruotis būtent pas kurį nors konkretų specialistą ar konkrečioje įstaigoje, dėl pacientų neatvykimo nurodytu laiku, medikų trūkumo, įstaigų darbo organizavimo, dėl per dažno pacientų kreipimosi į medikus be reikalo ir kt.
Vis dėlto, kaip pažymi G. Banaitytė, pacientai, nenorintys laukti jiems paskirtos PSDF lėšomis apmokamos konsultacijos, greičiau ją gali gauti susimokėję.
Valstybinė ligonių kasa eilių pas gydytojus stebėseną atlieka nuo 2015 metų sausio 1 dienos.
