Nuo rytojaus nė vienoje socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje nebeturi likti neprofesionalaus socialinio darbuotojo. Dėl to šalyje darbo neteks apie pusantro šimto žmonių. Mūsų krašto socialinių paslaugų sistema smarkiai nukentėti neturėtų.
Dar prieš penkerius metus socialiniai darbuotojai ir jų darbdaviai žinojo, jog ateis diena, kai specialaus išsilavinimo neturintiesiems teks trauktis. Ta diena tapo šių metų liepos 1-oji. Nuo dabar socialiniais darbuotojais galės dirbti tik turintieji aukštąjį universitetinį arba ne universitetinį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą.
Zootechnikai nebetiks
„Ir ačiū Dievui – pagaliau toks svarbus įstatymas pradėjo veikti. Buvome sunerimę, kad dar kartą jį atidės, nes tokių kalbų būta“, – prisipažino socialinius darbuotojus ruošiančios Panevėžio kolegijos Medicinos ir socialinių mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros vedėja Stanislava Stanevičiūtė.
Ji įsitikinusi, kad kitokį išsilavinimą arba jokio neturintys asmenys socialiniais darbuotojais dirbti negali.
„Juk gydytoju, mokytoju negali dirbti žmogus, neįgijęs šių specialybių. Socialiniam darbui Lietuvoje jau dvidešimt metų, bet jis vis dar likęs posūnio vietoje“, – mano katedros vedėja.
Kai tik atsirado socialinis darbas, jo dirbti priimdavo ir kitokias profesijas turinčiuosius: inžinierius, zootechnikus – nesvarbu. Šiuo metu šalyje yra keliolika švietimo įstaigų, rengiančių socialinius darbuotojus, tačiau šį darbą kai kur vis dar atlieka neprofesionalai.
Vieni išeis, kiti liks
„Tinkamo išsilavinimo neturintys žmonės niekada neatliks to darbo profesionaliai, kokybiškai. Net socialiniai pedagogai, kurie rengiami dirbti su vaikais, negali būti socialiniai darbuotojai“, – pabrėžia Socialinio darbo katedros vedėja.
Kaip teigia S. Stanevičiūtė, studijų metais būsimasis socialinis darbuotojas įgyja medicinos, psichologijos, teisės žinių, suvokia metodikas, sužino daugybę darbo paslapčių.
„Tie, kurie dabar praras darbą, dejuoti neturėtų: juk visi žinojo iš anksto, kad mokytis reikia, buvo siūlomos įvairios galimybės persikvalifikuoti“, – sako S. Stanevičiūtė.
Pasiruošti permainoms laiko tikrai būta. Net ir dabar nustatytos išlygos, pavyzdžiui, socialiniais darbuotojais ir dabar galės likti dirbti tie, kuriems iki reikiamo išsilavinimo įgijimo yra likę mažiau negu pusė išsilavinimui skirto termino. Taip pat išsilavinimo reikalavimas netaikomas socialiniams darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus, skaičiuojant nuo 2006 metų liepos 1 dienos, buvo likę ne daugiau kaip 7 metai. Vadinasi, šiais metais tie socialiniai darbuotojai, kuriems iki pensijos liko dveji metai, darbe liks.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, reikalavimas turėti aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą taikytas 3 196 šalies socialiniams darbuotojams. Šio birželio duomenimis, didžioji dauguma socialinių darbuotojų turėjo arba siekė įgyti reikiamą išsilavinimą ar buvo priešpensinio amžiaus. Iš reikiamo išsilavinimo neturinčių ir į įstatyme numatytas išimtis nepatenkančių 499 žmonių 142 yra atleidžiami, o likusiems pasiūlytos kitos – pavyzdžiui, socialinio darbuotojo padėjėjo ar panašios pareigos.
Pasitrauks vienas kitas
Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė sako žinanti, kad nuo liepos 1 dienos darbo neteks reikiamo išsilavinimo neturinti vienos seniūnijos socialinė darbuotoja.
Išsilavinimo reikalavimas socialiniams darbuotojams buvo žinomas nuo 2006 metų. Daugelis šį darbą norinčių dirbti darbuotojų studijavo universitetuose ir kolegijose savarankiškai savo lėšomis, tam taip pat buvo naudojamos ES lėšos – buvo ir tebėra vykdomi socialinių darbuotojų perkvalifikavimo mokymai. Per projektą 510 socialinių darbuotojų šalyje nemokamai persikvalifikavo ir įgijo ar artimiausiu laiku įgis reikiamą išsilavinimą.
„Aišku, jog būtino išsilavinimo reikalavimas nenukrito ant galvų kaip sniegas vasarą: visi žinojo, ruošėsi“, – sako A. Paškevičienė.
Panevėžio rajone socialiniai darbuotojai dirba globos įstaigose, seniūnijose. Panevėžio kolegija buvo suteikusi galimybę kitokį aukštąjį išsilavinimą turintiesiems tarsi išlyginamąsias studijas, per nustatytą laiką mokytis ir surinkus 60 kreditų įgyti socialinio darbuotojo specialybę. Pasak A. Paškevičienės, pavyzdžiui, Linkaučių vaikų globos namų darbuotojai, turintys pedagoginį išsilavinimą ir tapę socialiniais darbuotojais, sėkmingai mokėsi kolegijoje, įsigijo žinių ir dirbs toliau.
Sunkus ir mažai apmokamas
Šiuo metu socialinius darbuotojus Lietuvoje rengia keliolika mokymo įstaigų, kasmet parengiama apie 900 specialistų. Panevėžio kolegijoje šiemet diplomus gavo 55 socialiniai darbuotojai, tik, pasak katedros vedėjos, ne visi jų gavo darbo, gali būti, kad iki šiol jį dirbo nekvalifikuoti darbuotojai.
Panevėžio socialinių paslaugų centre šiuo metu dirba 26 socialiniai darbuotojai ir, kaip teigia vadybininkė Beata Milaknytė, visi jie turi atitinkamą išsilavinimą, tad liepos 1-ąją jokios problemos nebus.
Socialiniai darbuotojai pluša su socialinės rizikos šeimomis, kartu su padėjėjomis prižiūri senelius, ligonius. Šis darbas reikalauja ne tik daug žinių, bet ir ištvermės, atjautos, supratimo, susijęs su pavojais. Deja, atlygis už jį toli gražu ne toks, koks turėtų būti. Apie būtinybę didinti socialinių darbuotojų atlyginimą kalbama jau ne pirmus metus, šį sunkų darbą atliekantieji vidutiniškai į rankas gauna apie 1 200 litų.
Dabar, kai iš jų išreikalaujamas atitinkamas išsilavinimas, socialiniai darbuotojai tikisi, jog pagaliau bus atkreiptas dėmesys ir į atlyginimo už darbą pakeitimus.
