Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose pirmadienį dalyvavusi Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė siūlė „pripažinti, kad įstatymu siekiama kurti ir apsaugoti šeiminius santykius“.
„Mūsų požiūriu, jis ne iki galo atitinka Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo, kuris sako, kad konstitucinė šeimos samprata yra ne tik santuoka – šeima kuriama ne tik iš santuokos ir kad šeima yra neutrali lyčiai“, – kalbėjo J. Juškaitė.
Lietuvos Konstitucijoje numatyta, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“, o „santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“.
Nagrinėdamas kelias bylas, KT 2011 ir 2019 metais yra pasisakęs, kad „kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu“, o šeimos samprata „grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.
Tuo metu Lietuvos žmogaus teisių asociacijos atstovas Saulius Arlauskas teigė, kad toks išaiškinimas reiškia, jog kalbama apie tuos atvejus, kai „šeimoje miršta mama, lieka tėvas su savo sūnumis“, o ne apie tos pačios lyties asmenų partnerystę.
Be kita ko, pasak jo, civilinės sąjungos apibrėžimas yra „praktiškai santuokos termino pakaitalas“.
„Kad nebūtų dviprasmybių, siūlome jį pakeisti į gyvenimą kartu. Turint omeny šitą sąvoką, tada būtų galima toliau formuluoti kitus straipsnius, kad nebūtų prieštaravimo Konstitucijai“, – sakė S. Arlauskas.
Abu šiuos siūlymus komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras teigė atmetantis, nes tai būtų įstatymo projekto „koncepcijos keitimas“ ir prieštarautų pirminei autorių minčiai.
Jis taip pat pabrėžė, kad įstatymo projektu nėra apibrėžiami ir kuriami šeiminiai santykiai.
Remiantis įstatymo projektu, civilinė sąjunga yra dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo jie siekia sukurti ir plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.
Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas Ramūnas Aušrotas teigė, kad civilinės sąjungos sąvoka galėtų būti pakeista, įrašant, kad ji yra skirta „reguliuoti privačius tarpusavio asmenų turtinius santykius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius“.
„Tai duotų aiškumo“, – kalbėjo R. Aušrotas.
Vis dėlto, pasak S. Šedbaro, toks aiškinimas būtų perteklinis, nes ir taip „eina iš paties konteksto“.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pavaduotoja Agnė Širinskienė taip pat ragino patikslinti civilinės sąjungos sąvoką.
Pasak parlamentarės, sąvokoje minimų partnerių terminas naudotas ir kituose teisės aktuose, pavyzdžiui, priimant Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas ir „suvokiant, kad tai yra vyro ir moters partnerystė“.
„Šiuo atveju aš manau, kad kad kažkoks patikslinimas būtų prasmingas, nes kitaip reikėtų sėsti peržiūrėt tuos kitus teisės aktus“, – kalbėjo politikė.
Savo ruožtu Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius teigė, jog „nereikėtų manipuliuoti visuomenės baimėmis“.
„Labai prašyčiau neklaidinti nei visuomenės, nei komiteto narių, nes pagal įstatymą pagalbinio apvaisinimo paslauga naudojasi tik tie sutuoktiniai ir partneriai, kurie negali susilaukti palikuonių dėl medicininių kontraindikacijų“, – sakė politikas.
„Tai, kalbant apie tos pačios lyties poras, pagalbinio apvaisinimo įstatymas jiems nebus taikomas, nes biologiškai tai nėra įmanoma: poroje nėra dviejų skirtingų lytinių ląstelių“, – pridūrė jis.
Civilinės sąjungos projektas svarstomas prieš daugiau nei metus Seimui atmetus Partnerystės įstatymo projektą, kuriuo norėta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.
Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.
