Dabar gi premjeras taip kaip anksčiau Bažnyčios vaidmens įstatymui nesureikšmina, tačiau, atrodo, Vyriausybės laukia rimtas pasirinkimas - ar eiti su mase rinkėjų ir tradicijomis, ar žiūrėti, kaip partnerystės reikalus tvarko Europos valstybės. Nes Bažnyčia lieka prie savo nuomonės - partnerystė nėra šeima. Homoseksualai gali kartu gyventi, bet jų santykiai - negali būti prilyginti šeimai. Vienuoliai gyvena tarsi šeima. Jie vienas kitu pasitiki, pasitarti su kitais broliais reikia tik dėl didesnės pinigų sumos ar stambesnio pirkinio.
O galbūt vienuolių gyvenimą būtų galima įvardyti kaip partnerių?
Brolių ir seserų vienuolių gyvenimas kitiems niekad nebuvo toks įdomus, kaip dabar, Vyriausybėje diskutuojant dėl Partnerystės įstatymo.
Šis įstatymas yra siejamas su homoseksualų teisėmis – įvairūs pasiūlymai Partnerystės įstatymo projektui atspindi tai, ką daug kas vadina proveržiu. Partnerystę norima leisti įteisinti visiems, ir buvusioms ir esamoms poroms ir visiems kitiems, kas gyvena kartu ir turi bendrą turtą, ūkį ar vaikus. Taip pat ir homoseksualioms poroms.
Bet kuo po tokio įregistravimo taps partneriai – šeima ar kažkokiu kitokiu dariniu?
Bažnyčia mano, kad įstatymo projektai ir pasiūlymai, kurie yra iki šiol registruoti, veda prie to, kad partnerystė, ar tarp vyro ir moters, ar tarp vienos lyties asmenų, bus traktuojama kaip šeima.
Daugiau apie tai žiūrėkite „Savaitės komentaruose“:
