.jpg)
Dar vakar parlamente apie tai kalbėjo ir šalies vadovės patarėja nacionalinio saugumo klausimais Živilė Šatūnienė, kuri aiškino, kad rekvizavus gyventojų ginklus karo arba nepaprastosios padėtis atveju, žmonės gali netekti galimybės priešintis agresoriui.
Savo ruožtu prezidentė siūlo įstatymo nuostatą pakeisti taip, kad ginklai iš gyventojų būtų rekvizuojami tik išskirtiniais atvejais, tada, kai jų reikėtų ginkluotosioms pajėgoms arba, jei kiltų įtarimas, kad ginklas gali būti panaudotas nusikaltimui vykdyti (visa tai tik karo ar nepaprastosios padėties atveju).
Prezidentės patarėja Ž. Šatūnienė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) pakartojo, kad prezidentės tikslas ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas pateikti per pozityvą, kad „paliekami (ginklai) išskyrus du atvejus“. Esą tokia interpretacija uždėtų palankų „stogą“ ir kitų įstatymų interpretacijoms, kurie siejasi su ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu.
Ž. Šatūnienė paaiškino, kad dabartiniame karo padėties įstatyme yra nuostata, kalbanti apie karo padėtį ir ginkluotų pajėgų sudėtį ir tai, kad piliečiai turintys ginklą bei galintys sudaryti partizaninius vienetus, galėtų tokius sudaryti, o šie vienetai būtų pavaldūs kariuomenės vadui.
„Šiame kontekste, turime reikšmingą segmentą piliečių, kurie moka valdyti ginklą, turi jį, gali pasipriešinti“, – sakė prezidentės patarėja.
Ji tikino, kad net karo ar nepaprastosios padėties atveju partizaninis pasipriešinimas nebūtų stichiškas, žmonės turintys ginklus žinotų kam yra atskaitingi. Taip ji atsakė į kai kurių NSGK komiteto narių būgštavimus, kad ginklai karo atveju galėtų būti panaudoti nusikaltimams daryti, kaimynams bauginti, o ne tėvynę ginti.
Tiesa, policijos ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovai nebuvo taip pozityviai nusiteikę. Jie baiminosi, kad nepaprastosios padėties atveju gali būti daugiau nei dvi situacijos, kada gali tekti paimti ginklus iš juos turinčiųjų. Esą palikti tik du atvejus yra netoliaregiška.
„Svarstėme hipotetiškai, karo atvejis yra viena situacija, bet neduok Dieve, kažkuris Lietuvos kraštas staiga tampa autonominis. Tad, kol vieni nenuėjo už vieną, o kiti už kitą pusę kovoti, gali būti tokia padėtis, kad reikia skubiai paimti visus ginklus. Palikti tik tuos du pagrindus (paimti ginklus), gali būti netoliaregiška“, – svarstė policijos ir VRM atstovai.
Įstatymo svarstymas Seime tęsiamas, prezidentės siūlymui persvarstyti minimą įstatymo nuostatą pritarė 55 Seimo nariai. Beveik 30 parlamentarų siūlė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą laikyti nepriimtu.
Įstatymu uždrausta civilinėje apyvartoje naudoti tam tikrus pusiau automatinius ginklus, tačiau jie bus prieinami šauliams ir kariams savanoriams. Šis įstatymas priimtas perkeliant Europos Sąjungos direktyvą, kuri buvo inicijuota po džihadistų išpuolių Europoje.
