Kritikai šį įstatymą vadina tautos nuginklavimo įstatymu.
Už naujos redakcijos įstatymą balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo penki, susilaikė 18.
Pagal priimtą įstatymą, A kategorijos ginklams būtų priskiriami pusiau automatiniai ginklai, šiuo metu priklausantys B kategorijai. Tai pusiau automatiniai trumpieji ginklai, kurių dėtuvėse telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir ilgavamzdžiai pusautomačiai šautuvai, kurių dėtuvėse daugiau kaip dešimt šovinių.
A kategorijos ginklai civilinėje apyvartoje draudžiami. Tačiau išimtis nustatyta šauliams, profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kito aktyviojo rezervo kariams. Jie galės turėti ir naudoti praktiniams įgūdžiams tobulinti dalį A kategorijos ginklų bei B ir C kategorijų ginklus.
„Manau, kad tai labai reikalinga nuostata, iki jos mes ėjome kelerius metus“, – sakė konservatorius Arvydas Anušauskas.
„Šis įstatymas didina Lietuvos šaulių sąjungos kovinę galią, taikliųjų šaulių galią, kovinių šaulių galią, ir tai yra labai svarbu. Tai yra apie pusė tūkstančio suaugusių žmonių“, – priimant įstatymą Seime sakė konservatorius Audronius Ažubalis.
Naujoje įstatymo redakcijoje taip pat leista medžiotojams naudoti lazerinius taikiklius.
Dar viena naujovė – ginklų ženklinimas.
„Ant pagrindinių ginklų dalių bus žymimas šalies indeksas ar kodas. Ant vamzdžio, prie numerio turėtų būti išgraviruotas ar iškaltas ženklas, pavyzdžiui LT. Tai galios tik naujiems ginklams“, – BNS sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Jonas Jarutis.
Priimant naują Ginklų ir šaudmenų įstatymo redakciją, taip pat įgyvendinamas ankstesnis sprendimas panaikinti Ginklų fondą.
Daugiausia kritikos nauja įstatymo redakcija sulaukė dėl numatomo ginklų paėmimo karo atveju.
Priimtame įstatyme nustatyta, kad nepaprastosios ar karo padėties metu ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis policijos įstaigos ir kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos laikinai paima ar rekvizuoja.
„Senoje redakcijoje skambėjo taip: karo ir nepaprastosios padėties atveju ginklai iš piliečių gali būti paimami. (...) Naujoje redakcijoje (...) parašyta imperatyviai, kad ginklai paimami karo ir nepaprastosios padėties atveju, tai yra nuginkluojame savo piliečius“, – piktinosi „tvarkietis“ Juozas Imbrasas.
„Socialdarbietis“ Artūras Skardžius tvirtino, kad naujasis įstatymas leis iš piliečio paimti ginklą dėl priežasčių, nesusijusių su jo laikymu ir naudojimu.
„Nekyla ranka balsuoti už tokį įstatymą, kur prisidengiant antiteroristine direktyva bandoma nuginkluoti Lietuvos žmones, kad jie negintų valstybės, kad jie prarastų ginklus dėl visai nesusijusių, tarkime, medžioklės taisyklių pažeidimo, nesusijusio su ginklo panaudojimu medžioklėje. Pavyzdžiui, dėl pašarų išpylimo ne vietoje prarastų ginklus. Tai yra nuginklavimo įstatymas“, – teigė jis.
Įstatymas numato, kad leidimas įsigyti, laikyti ir nešiotis ginklus neišduodamas asmeniui, dėl kurio dėl mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą priimtas sprendimas dėl priverstinio išieškojimo.
Seimas nustatė, kad nauja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcija turėtų pradėti galioti nuo rugsėjo 1-osios.
