Prie Pakruojo dvaro įtakingi rajono partiniai supirko žemes ir ketina ten statytis namus. "Vsio zakonno" (viskas teisėta): gauti leidimai, patvarkytos apsaugos zonos. Jokių kliūčių, kad šalia unikalaus dvaro, išskirtinėje vietoje, iškiltų Pakruojo grietinėlės kvartalas. Elitiniai turi gyventi ne bet kur.
Laimino savi
Pakruojo rajono taryba sausio ir vasario posėdžiuose patvirtino du sprendimus, kuriais palaimintas elitinis kvartalas prie dvaro.
Sausį patvirtintas beveik hektaro žemės sklypo detalusis planas Pakruojo kaime. Sklypas ribojasi su dvaro teritorija ir Kruojos upe.
Patvirtinus detalųjį planą sklypas iš žemės ūkio paskirties paverstas gyvenamosios paskirties.
Nurodoma, kad bus statomi gyvenamasis ir ūkinis pastatai.
Sklypo savininkas ir detaliojo planavimo organizatorius Petras Aleksas Virkštis, kelių kadencijų rajono tarybos narys, priklausantis valdančiajai daugumai, dabartinėje Taryboje veikiantis ir kaip Kaimo reikalų ir aplinkos apsaugos komiteto narys.
Vasario mėnesio Tarybos posėdyje dar nenutiestai gatvei, kuri reikalinga bus P. Virkščio sodybai pasiekti, suteiktas Liepų gatvės pavadinimas.
Sprendimus laimino ne tik Taryba su mero pareigas ėjusiu Romu Medzvecku priešakyje, bet ir tuo metu Savivaldybės administracijos direktore buvusi (dabar be 5 minučių merė) Asta Jasiūnienė, Strateginės plėtros ir statybos skyriaus vedėjas, Architektūros poskyrio vedėjas Artūras Šukys.
Dvaro trauka
P. Virkščio beveik hektaro ploto sklypas vaizdingoje vietoje – vos perėjus unikaliu, retai Europoje sutinkamu romėnų akvedukų pavyzdžiu 1821 metais statytu ir prieš kelerius metus restauruotu dolomitiniu arkiniu tiltu.
Nuo sklypo atsiveria vaizdas į dvaro teritoriją – tiltą, malūnininko namą, rūmus, parką, užtvenktą Kruoją.
Ta Kruojos upės dalis pakruojiečių vadinama Macijausko kanalu, nes už Europos Sąjungos milijonus upelį užtvenkė, išvalė, sutvarkė krantus taip pat Savivaldybės tarybos nario Justino Macijausko vadovaujama „Meresta“.
Pakruojo dvaras – vėlyvojo klasicizmo architektūros pavyzdys, didžiausias išlikęs dvaro pastatų kompleksas Lietuvoje.
Sklypas ribojasi su dvaro teritorija – keli metrai palikti tik vandens telkinio apsaugos zonai.
Atstumas nuo arkinio tilto – vos 180 metrų. Nuo malūnininko namo – 250 metrų.
Galėjo ir Onutė su Petrute
„Vieta rami, graži, girdėjau, kad ir daugiau sklypų ten parduodama“, – šypsojosi Savivaldybės vyriausiasis architektas Artūras Šukys.
Jis tikino, kad ten sklypo neturi: „Savivaldybėje maži atlyginimai, kad tokioje vietoje įpirkčiau“.
Prie dvaro gerą gabalą žemės turi ir kitas Pakruojo partinis Virginijus Grigonis, šiuo metu – Pakruojo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, iki tol – Pakruojo seniūnijos seniūnas, o greitai turėtų tapti Savivaldybės administracijos direktoriumi.
Apie tai, kad šioje vietoje planuojama ir daugiau naujųjų dvarininkų gūžtų, ne kartą užsimenama ir detaliajame plane: „Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas gali suteikti impulsą teritorijos urbanizavimui“, „padidės greta esančių sklypų patrauklumas“.
Kodėl prie dvaro kuriasi tik partinė grietinėlė, galinti pastumdyti šachmatų figūras taip, kad vaizdingiausia teritorija būtų užstatyta?
„Ir Onutė, ir Petrutė galėjo nagrinėti Bendrąjį planą, kuris yra skelbtas internete. Žmogus, kuris nori kažką daryti, turi pats domėtis“, – paaiškino A. Šukys.
Pagal sovietinį dokumentą
Detalųjį planą derinęs A. Šukys tikina, kad viskas teisėta – šioje teritorijoje statyti gyvenamuosius namus galima, nes tai buvo numatyta dar sovietiniais laikais rengtame teritorijų planavimo dokumente.
Sovietiniais laikais daugelis dvarų buvo užstatomi menkaverčiais pastatais.
Dvaruose buvo apgyvendinamos ne pačios tvarkingiausios šeimos.
A. Šukys šypsodamasis patvirtina, kad remiantis būtent sovietiniu dokumentu buvo parengtas ir Pakruojo rajono bendrasis planas, kuriame taip pat išliko galimybė čia statyti namus ir užgožti dvarą.
Tiesa, tik apie pusė P. Virkščio būsimos sodybos teritorijos patenka į sovietmečiu suformuotą kvartalą. Dalis žemės – už jo. Ar ir čia statyti galima?
A. Šukys tvirtina, kad statyti galima tik numatytoje kvartalo teritorijoje. P. Virkščio pastatai patraukti į kvartalo pusę, bet dalis jų išlenda į negalimą statyti teritoriją.
Šiauliai abejojo, Vilnius leido
Leidimą vos už kelių metrų nuo unikalios paveldo vertybės leidimą statytis namus išdavė Kultūros paveldo departamentas (KPD).
Rengiant planavimo dokumentą buvo kreiptasi į KPD Šiaulių teritorinį padalinį. Tuo metu padalinio vadovo pareigas ėjo Zenonas Stundžia.
„Mes, turėdami paveldosauginį jausmą, suabejojome: statybos gali turėti įtakos Pakruojo dvarui“, – sakė vyriausiasis valstybinis inspektorius Z. Stundžia.
Dokumentai buvo persiųsti į Vilnių, komisija vos už kelių metrų nuo dvaro teritorijos statybas leido.
Ne viskas gerai
Neseniai KPD Šiaulių teritorinio padalinio vedėju tapęs Rytis Budrys abejoja tokiu sprendimu.
„Nesvarbu, kad ten popieriai tvarkoje, bet mano manymu, ši situacija labai prastai atrodo. Vizualinė zona labai keistai iškarpyta. Juk vizualinės zonos tam ir brėžiamos, kad apsaugoti kultūros vertybes nuo vizualinės taršos. Ginant viešąjį interesą reikėtų pasižiūrėti, ar ta zona korektiškai nubrėžta“, – sakė pareigūnas.
Pakruojo savivaldybės Kultūros paveldo tarnybos vedėjas Mindaugas Veliulis prasitarė: „Ne viskas čia gerai, nes istoriškai toje vietoje nėra buvę pastatų. Čia buvo dirbami laukai“.
Archeologiniai radiniai nieko neliudija?
„Šiaulių krašto“ fotografas pavaikščiojęs po vietas, kurios bus užstatytos, pririnko saują molinių šukių. Dalis jų buvo neglazūruotų puodų šukės.
„Šiaulių kraštas“ gavo nuotrauką, kurioje užfiksuotas prieš dešimtmetį tose vietose rastas senovinis šautuvas.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Archeologijos skyriaus vedėja Audronė Šapaitė teigė, kad visos vietos yra archeologiškai jautrios, nes nežinia, ką slepia žemė ir koks yra žemės savininkų supratimas.
A. Šapaitės teigimu, jeigu statybų metu atrandama kažkas, būtina stabdyti statybas ir išsikviesti archeologus, kad šie ištirtų.
Nuo ko neapsaugo apsaugos zonos?
Toje dvaro teritorijos pusėje nėra numatyta kultūros paveldo objekto vizualinės apsaugos nei žaliosios zonų reikalavimų
Kodėl vienoje dvaro pusėje yra nubrėžta vizualinės apsaugos zona, o toje vietoje, kur sukasi gūžtas partinė grietinėlė – nėra?
To bandome klausti vyriausiojo architekto A. Šukio.
A. Šukys atsakymo nesurado.
„Prieš partinį vėją Pakruojyje nepapūsi?“, – klausiame.
A. Šukys nusijuokė.
Riebus kąsnis
„Ko čia ieškot, kas čia skundžiasi? Supirkinėjau žemes daug kur. Tai mano nuosavybė, koks kam skirtumas, kam čia užkliuvo? Svarstė institucijos, parašai padėti, ko dar? Pariebino kąsnį, kad aš Tarybos narys?“, – P. Virkštį sunervino klausimas apie jo sklypą prie dvaro.
Kodėl P. Virkštis statysis namą būtent prie dvaro? Neturi kur gyventi?
„Aš turiu šeimą. Du sūnus ir dukrą. Anūkų yra pulkas. Lietuva nedings man numirus, gyvens kitos kartos ir kurs Lietuvos ateitį. Juk ten negyvens pelėdos ir žvirbliai. Mes tam ir gimę, kad kažką kurtume“, – rūpesčiu dalijosi įtakingas partinis ponas P. Virkštys.