Socialdemokratams išsirinkus partijos lyderiu Gintautą Palucką, verta prisiminti ir pernai išrinktą konservatorių Gabrielių Landsbergį ir liberalą Remigijų Šimašių.
Nėra nei kliūtis, nei privalumas
VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Mindaugas Jurkynas teigia, kad politikų amžius nėra nei privalumas, nei trūkumas.
„Politinių partijų istorijoje matome, kad ir nejauni politikai, o pakankamai subrendę, jie galėdavo pakeisti partijų ar politinių jėgų populiarumą. Amžius nėra nei kliūtis, nei kažkoks privalumas. Svarbiausia, kokią naują idėją ar įvaizdį pasiūlo savo politinei jėgai. Lyderių gretose yra jaunesnio amžiaus politikai ir politikės ir tai yra tiesiog natūrali kartų kaita. Ir tai atsispindi ir amžiaus grupėse“, - pasakoja M.Jurkynas.
Pašnekovas taip pat teigia, kad jauni partijų pirmininkai yra normalus žingsnis efektyvesnio įvaizdžio link. „Kiekvienas naujas politikas poste turi savo įvaizdį, kuriame yra ir tam tikros idėjos, veikla, ar pažadai. Ir tokiu atveju rinkėjas gali apsispręsti. Nes naujieji lyderiai partijos yra vienas iš patrauklumo garantų. Čia nėra akių dūmimas rinkėjui, tai yra partijos komunikacijos dalis. Kai nepasiteisina vieni, lyderiai ir komandos yra keičiami. Jeigu rezultatai partijos veiklos ar rinkimų rezultatai netenkina, tai vienas iš būdų yra peržiūrėti komandą, lyderius, juos keisti ir kaip organizacijai bandyti užkariauti partijų lyderius ir širdis“, - sako ekspertas.
„Visgi, jaunu politiku norint tapti reikia būti perėjus politinės partijos socializacijos procesą. Padirbėjus su politikos flagmanais, būnant patarėjais ar padėjėjais. Žinoma, tai užtrunka, bet jeigu pradedi politinę karjerą pakankamai jauno amžiaus, tai per tuziną metų, būtent virš trisdešimties jau galima gauti tam tikras pozicijas. Tai natūralu, kad skirtingais etapais iškyla kiti lyderiai“, - pasakoja VDU profesorius M.Jurkynas.
Politikų kartų kaita
Politologas Lauras Bielinis tikina, kad kartų kaita akivaizdi. O ji turėtų atnešti ir naujas kryptis politinėje sistemoje.
„Jaunas amžius nėra tas kriterijus, kuris nulemia sėkmę arba nesėkmę, profesionalumą, arba jo neturėjimą. Tam reikalingos kitos savybės: darbštumas, protas, energija. Bet vis dėl to mes matome tokią akivaizdžią per pusantrų metų įvykusią kaitų kartą politikoje. Jaunimas iš tiesų ima dominuoti. Ir čia reikėtų pabrėžti, kad mes matome kažkokį naują posūkį politinėje sistemoje. Pokytis greičiausiai susiveda į kitas, modernios, sovietinių paveldų neapsunkintos politinės kartos atėjimą į politines viršūnes. Ir tai duos savo rezultatus, nes tai duos visai kitokią politiką. Nei tą, kurią esame įpratę“, - prognozuoja politologas.
Jaunieji politikai, anot Lauro Bielinio, atsineša ne tik naujas idėjas, bet ir visiškai kitokį požiūrį ir supratimą apie valstybę ir jos valdymą.
„Nemanau, kad per metus galėjome pamatyti, kad staiga viskas pasikeitė. Bet iš tikrųjų tam tikri akcentai politinių argumentų ir dialogų perėjimas į virtualų lauką. Ir tą daro jaunimas politikoje. Ir tai suteikia tam tikrą persvarą. Manau, kad atskirais atvejais visko bus, bet bendrai mes matysime kitą tradicijų supratimą ir kitą estetiką. Pastebimas taip pat požiūris ir į valstybę. Jeigu senesnė kartą į Lietuvos nepriklausomybę žvelgė kaip į atskiros valstybės ir tvirtą Prezidento poziciją. Tai šiandieninis jaunimas žvelgia į Lietuvą kaip į europinės sistemos dalį, ir deda kitus akcentus“, - situaciją vertina Lauras Bielinis.
Komunikacijos triukas?
Komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas, vertindamas politinių partijų atsinaujinimo vajų teigia, kad tai yra paprasčiausias komunikacinis žingsnis.
„Visi viešojoje erdvėje pradėjo šnekėti, kad partijoms reikia atsinaujinti. Štai turime rezultatą, visi tai padarė. Kiek faktiškai atsinaujino, kiek tai padarys socialdemokratai man dar kelia klausimą. Realiai apie kažkokius pokyčius konservatorių veiksmuose, o ne retorikoje turbūt būtų galima kalbėti, jei jie turėtų visą valdžią savo rankose. Pats veiksmas, kad jauni politikai tampa partijų vadovais tame fone, kai visi reikalauja, kad jie tai padarytų, yra vienas iš komunikacinių žingsnių, įrodant, kad procesas vyksta. Visgi, čia yra absoliučiai komunikacinis triukas, nei rimtas ir stiprus poreikis atsinaujinti.“, - teigia A.Katauskas.
Visgi, ekspertas tikina, kad liberalų ir konservatorių partijų pirmininkų atvejai gerokai skiriasi nuo visų.
„Visgi Remigijus Šimašius nėra visiškai naujas, nes valdžioje jau jis buvo, o liberalai pasirinkę tada jį nelabai turėjo, ką daryti. Gabrieliaus Landsbergio yra jaunas specialistas, bet turbūt visur matome ir girdime šone tyliai kikenantį profesorių. O socialdemokratų atveju, kalbos, kad A.Butkevičius nėra geriausias pasirinkimas ir reikia jį keisti, buvo dar prieš rinkimus. Jokiu būdu jauno žmogaus paskyrimas į postą nenurodo, kad čia bus užkoduota sėkmė. Amžius yra vienas dalykas, kitas dalykas, kaip jaunumas yra išnaudojamas. Ir kaip jis derės su visa kita komunikacija. Paskutiniu metu net truputį perdedama sakant, kad reikia jauno, naujo, būtinai reikia atsijauninti, tai yra atsakymas į kaltinimą, kad politinė sistema yra stagnuojanti“, - sako komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas.
